Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo , kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo pasiūlymų. Tačiau nemaža dalis studentų, rinkdamiesi organizaciją praktikai, ne visada skiria tam pakankamai dėmesio ir nusivilia, kai pasirinkta praktikos vieta neišpildo jų lūkesčių.

Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis – dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan. Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose – darželiuose, mokyklose. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas psichologijos studijų programas, kurios ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti.

Sparčiai globalėjančioje visuomenėje savo srities profesionalams dažnai nebepakanka apsiriboti viena konkrečia erdve – kuo toliau, tuo labiau pasauliui reikia specialistų, suprantančių įvairių kultūrų skirtumus ir gebančių veikti tarptautiniu mastu.

„Atlikti praktiką kitoje šalyje – savotiškas iššūkis, savo galimybių išbandymas, duodantis labai daug geros patirties ir paliekantis neišdildomus įspūdžius“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Taikomosios fizikos ir pedagogikos studijų ketvirto kurso studentė Virginija Japertaitė, atlikusi tarptautinę praktiką Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje.

Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas - iš viso beveik 23 mln. eurų - dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Vidutiniškai atlyginimai turėtų padidėti 20 procentų. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Sausio 19 d. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje vyko rajoninė 9-12 (I-IV) klasių chemijos rajoninė olimpiada. Joje dalyvavo olimpiados mokyklinio etapo nugalėtojai. Viso olimpiadoje savo žinių patikrinti atvyko trisdešimt Šalčininkų Jano Sniadeckio, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio, Šalčininkų ,,Santarvės“, Eišiškių S. Rapalionio, Eišiškių, Dieveniškių A. Mickevičiaus, Dieveniškių ,,Ryto“, Kalesninkų L. Narbuto, Baltosios Vokės E. Ožeškovos, Jašiūnų M. Balinskio, Jašiūnų ,,Aušros“ ir Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijų mokinių.

Kūrybiškumas ir nuolatinis naujų idėjų generavimas – neatsiejama šiuolaikinio verslo dalis, tad ir šių įgūdžių ugdymui turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio. „Design thinking dirbtuvės“ – vienas iš metodų, kai į egzistuojančias problemas siekiama pažvelgti kitu kampu ir rasti aktualius sprendimo būdus. Šį metodą moksleiviai galės išbandyti ir Aukštųjų mokyklų mugės Kaune metu sausio 17 dieną.

Mokytojo profesija – sudėtingas ir visa gyvenimą trunkantis darbas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose ypač trūksta jaunų mokytojų. Jie yra drąsūs ir nebijo jiems gyvenimo mestų iššūkių. Vienas iš tokių – Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas. Jis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografijos bakalauro ir magistro studijų absolventas.

Nuo kovo 26 d. VSAT Pasieniečių mokykloje bus organizuojami įvadinio mokymo kursai. VSAT kviečia turinčius aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir nepriekaištingos reputacijos asmenis rinktis šiuos kursus ir per 14 savaičių tapti pasieniečiais.

Seimas pritarė Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo būdu prie Vytauto Didžiojo universiteto.