Šiemet fizikos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 2370 moksleivių ir stipriai gerėjo laikiusiųjų šį egzaminą rezultatai. Matematikos egzaminą pasirinko laikyti daugiau kaip 16,5 tūkstančių abiturientų. Maksimalų šių egzaminų įvertinimą – šimtukus – gavo daugiau moksleivių nei pernai ir tai yra geriausias fizikos egzaminų rezultatas per pastaruosius trejus metus.

Vilnius gali vėl didžiuotis išleidžiantis daugiausiai šimtukininkų abiturientų Lietuvoje – vilniečių brandos atestatuose vienas ar daugiau šimtukų įrašyti net 701 mokiniui, o 165 abiturientai gali pasigirti gavę du ir daugiau šimtukų, 40 šimtukininkų daugiau nei pernai. 

Lotynišką posakį „Ex oriente lux“, arba „Iš rytų šviesa“, šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominiams, tiek diplomatiniams, tiek kultūriniams ryšiams su Azija stiprinti. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.

Jau 16-ąjį kartą Šalčininkuose prasideda Vasaros meno mokyklos spalvų nuotykiai, kurie atskleidžia stovyklos dalyvių gabumus ir palieka gražų pėdsaką Šalčininkų kultūros centro istorijoje.

Nacionalinis egzaminų centras liepos 11 dieną skelbia 2019 m. pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų – geografijos, istorijos ir matematikos – rezultatus. Kartu yra skelbiami ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Kiekvieną vasarą Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia jaunuolių dėmesį į tai, ką jie turėtų atlikti išvykdami studijuoti į užsienį, kad ateinančiais mokslo metais gautų kompensuojamąsias medicinos paslaugas. Visgi būsimi studentai kasmet linkę daryti tą pat klaidą – deklaruoja išvykimą iš šalies, taip prarasdami sveikatos draudimą. Specialistai kartoja: išvykstant studijuoti būtina ne deklaruoti išvykimą, o pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

„Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Turiningas laisvalaikis, net ir siekiant mokslo aukštumų, yra tiesiog privalomas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centro direktorius Alfredas Lukaševičius. Pašnekovas neslepia, jog labiau už viską laukia proveržio neformaliajame švietime, kuris daliai jaunimo yra bene svarbiausia veiklos sritis. Su A. Lukaševičiumi kalbamės apie sporto ir meno derinimą, didelius užmojus ir savirealizacijos svarbą.

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Tai klausimas, kurį sau užduoda dažnas abiturientas, galvojantis apie tolesnį išsilavinimą. Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos moksleivių netrukus pradės naują gyvenimo etapą - sulaukus egzaminų rezultatų mokyklose įteikiami brandos atestatai. Artėjant išleistuvėms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad atsisveikindami su mokykla, džiaugdamiesi švente abiturientai nepamirštų pasirūpinti savo ir bendraklasių saugumu.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią planuojama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Palyginkime Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.