ŠvietimasBaigus studijas studentiškos privilegijos ir „lengvatos“ nesibaigia – tuo įsitikino Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) Įmonių valdymo magistrantūros studijas šiemet sėkmingai baigusi Kristina Bucevičiūtė. Dar studijų metu atlikusi praktiką Liuksemburge, mergina planuoja ją tęsti toliau, pasinaudodama „Erasmus+“ stažuotės programa absolventams. Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) liepos 8 dieną skelbia paskutinius 2016 m. pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų – biologijos, chemijos, istorijos ir informacinių technologijų – rezultatus. Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paviešino tarpinius rezultatus – ryškėja tam tikros tendencijos, kam šiemet abiturientai teikia prioritetą, kokios studijų programos ir sritys sulaukė dėmesio. Iki pasibaigiant pagrindiniam bendrojo priėmimo etapui liepos 19-ąją, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektoriumi Romualdu Kliuku. Moksleiviai ir jų tėvai, darbdaviai, plačioji visuomenė sutrikę – riba tarp aukštąjį išsilavinimą suteikiančių universitetų ir kolegijų atrodo gerokai apsitrynusi ir neaiški. Kuo skiriasi universitetinis ir koleginis išsilavinimas? Ar universiteto diplomas vertingesnis už kolegijos tik dėl gražiau skambančio pavadinimo ir galimybės stoti į magistrantūrą be papildomųjų studijų? Ekspertai skambina pavojaus varpais ir inicijuoja diskusiją, kuri išgrynintų švietimo įstaigų funkcijas ir misijas. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) liepos 4 dieną skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus. ES ataskaitose apie skaitmeninės rinkos vystymąsi nurodoma, kad, esant dabartinėms tendencijoms, iki 2020 m. Europos šalyse IT specialistų trūkumas pasieks 800 tūkstančių ribą. Įvairūs asociacijos „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ skelbiami skaičiavimai irgi prognozuoja kelių ar net keliolikos tūkstančių IT specialistų trūkumą Lietuvoje artimiausiais metais. Seimas galutinai pritarė naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai. Beveik keturis metus trukusios diskusijos pasiekė finišą: įstatymą pasirašyti liko šalies Prezidentei D. Grybauskaitei. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Finansai, apskaita, vadyba, ekonomika – tai disciplinos, įgaunančios vis didesnę vertę verslo pasaulyje. Visgi besikeičianti darbo rinka aukštojo mokslo įstaigoms diktuoja būtinybę ruošti universalius specialistus, gebančius derinti kelių sričių žinias ir įgūdžius, analizuoti ekonominio pasaulio informaciją bei naudotis svarbiausiais tarptautiniais tyrimų instrumentais. Šios krypties studijų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl ne mažiau svarbu, ką apie savo studijas, jų pritaikomumą bei organizavimą mano studentai. Kauno technologijos universitete (KTU) Finansų bakalauro studijas baigęs ir šiuo metu magistro studijose žinias gilinantis Žilvinas Kalvanas (24) sutiko pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis apie apsisprendimą rinktis Finansų studijas, jų derinimą su kitais savo talentais ir perspektyvas šios programos absolventams. Į sostinės darželius patekusių vaikų tėvai raginami suskubti pasirašyti sutartis iki birželio 30-osios2016-06-29, 14:15Labai daug vilniečių, gavusių vietas sostinės valstybiniuose darželiuose iki šiol dar nepatvirtino, kad tikrai juos lankys ir nesudarė sutarčių su ugdymo įstaigomis, nors tam padaryti liko vos trys dienos. Sostinės savivaldybė primena, kad jau reikia suskubti, nes to nepadarius iki birželio 30 d., ar nepranešus apie svarbias neatvykimo priežastis, vaikas netenka vietos darželyje. Įpusėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje užsiregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 14 tūkst. užpildė savo prašymus. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |