ŠvietimasSavivaldai jaučiant atsakomybę už tai, kad Kauno moksleiviams turi būti užtikrintas visavertis, kokybiškas ugdymas ir kad vaikai gautų kokybišką išsilavinimą, tenka konstatuoti, jog kol kas ne visos miesto savivaldybei pavaldžios mokyklos pajėgia tai užtikrinti. Vyriausybės patvirtintos taisyklės numato, kad tokiais atvejais permainos neišvengiamos, todėl savivaldybėje suplanuotas mokyklų reorganizavimas. Vakar ketvirtą kartą paskelbti dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu 26 bakalaurų ir 31 magistrų rengimo studijų kryptyje, rašoma pranešime spaudai. VU yra vienintelis universitetas, rengiantis mikrobiologijos, archeologijos ir geologijos studijų krypties bakalaurus ir magistrus. Kaip parodė šiandien skelbiamas PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas, Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją ir mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai). Apie tai praneša Švietimo ir mokslo ministerija. Mašiną vairavęs ir mirtinai sužalojęs sugedusios mašinos vairuotoją bei iš avarijos vietos pasišalinęs Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorius Augutis Tymukas ir Rokiškio rajono Juozo Oto Širvydo pagrindinės mokyklos direktorius Eimutis Mališauskas ketvirtadienį atleisti iš pareigų. Prašymus išeiti iš darbo jie parašė patys, nors A.Tymukas ir delsė tai padaryti, teisindamasis esąs nekaltas. Sostinės savivaldybė per artimiausius kelerius metus statys net 5 naujas mokyklas ar jų priestatus Vilniuje. Apie 3 tūkst. naujų vietų moksleiviams atsiras tuose rajonuose, kuriuose labiausiai reikia naujų mokyklų – Pilaitėje, Verkiuose, Pašilaičiuose, Pavilnyje ir Žirmūnuose. Tai istorinis įvykis Vilniuje per visą atkurtą Nepriklausomybės laikotarpį, nes per pastaruosius beveik tris dešimtmečius Vilniuje iškilo viena nauja mokykla (Balsiuose). Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. fizikos studijų kryptį baigusių ir pedagogais įsidarbinusių asmenų skaičius Lietuvoje tebuvo vos 8, chemijos – 5, o 2015-2017 metais į studijų programą „Fizikos ir chemijos mokymas“ priimtas vos 1 studentas. Esant tokiam menkam susidomėjimui pedagoginėmis studijomis nuogąstaujama, jog pasitraukus senajai mokytojų kartai, nebebus kam mokyti fizikos ir chemijos, rašoma KTU pranešime spaudai. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Mokykla“, išdėstė savo viziją apie ateities mokyklą, kurioje nebebus namų darbų, ir pakvietė šalies mokyklas žengti šiuo keliu. Lapkričio 24–25 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 7-oji švietimo inovacijų paroda „Mokykla“. Parodą lapkričio 24 d. 10.30 val. atidarys Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus, kad jau šių metų abiturientai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį, dalis mokytojų šį sprendimą giria, tačiau dalis – peikia. Vyriausybėje trečiadienį patvirtintas universitetų pertvarkos planas. Jį toliau turėtų svarstyti Seimas. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |