Švietimas http://l24.lt Sun, 08 Dec 2019 00:25:42 +0200 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Dar vienas modulinis vaikų darželis atidarytas sostinės Karoliniškių rajone http://l24.lt/lt/svietimas/item/331852-dar-vienas-modulinis-vaik-darzelis-atidarytas-sostines-karoliniski-rajone http://l24.lt/lt/svietimas/item/331852-dar-vienas-modulinis-vaik-darzelis-atidarytas-sostines-karoliniski-rajone Dar vienas modulinis vaikų darželis atidarytas sostinės Karoliniškių rajone

Sostinės Karoliniškių rajone duris atvėrė dar vienas mieste modulinis lopšelio-darželio „Strazdelis“ priestatas, kurį lankys 77 darželinukai. Naujajame dviejų aukštų moduliniame darželyje veikia 5 grupės, kurias lankys mažieji vilniečiai nuo 1,5 iki 4 metų amžiaus. Darželyje ugdysis 12 vaikų 1,5-3 metų amžiaus grupėje, 45 vaikai trijose 2-3 metų amžiaus grupėse ir 20 vaikų 3-4 metų amžiaus grupėje.

„Ikimokyklinio ugdymo problemas sostinėje sprendžiame kompleksiškai, puikiai suprasdami, koks svarbus ir jautrus šis klausimas visiems vaikus auginantiems vilniečiams. Kasmet plečiame ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą ir nuosekliai mažiname laukiančiųjų eilę į darželius, taip pateisindami vilniečių lūkesčius darželį lankyti kuo arčiau namų“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Daugiau kaip 850 kv. m. ploto moduliniame darželyje įrengta sporto salytė, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams, rašoma sostinės pranešime spaudai. Taip pat įrengtos patalpos ir vaikų persirengimui, daiktų saugojimui, miegui bei valgymui skirtos zonos, nupirkti nauji baldai, žaislai ir lavinamosios priemonės.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Švietimas Sat, 07 Dec 2019 07:32:18 +0200
A. Navickas: profsąjunga neatmeta galimybės organizuoti mokytojų streiką http://l24.lt/lt/svietimas/item/331420-a-navickas-profsajunga-neatmeta-galimybes-organizuoti-mokytoj-streika http://l24.lt/lt/svietimas/item/331420-a-navickas-profsajunga-neatmeta-galimybes-organizuoti-mokytoj-streika A. Navickas: profsąjunga neatmeta galimybės organizuoti mokytojų streiką

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas teigia, kad derybos dėl mokytojų atlyginimų bei etatinio apmokėjimo klausimo stringa dėl to, jog Seimas nėra patvirtinęs Vyriausybės strategijos. Profsąjungos lyderis taip pat akcentuoja, kad ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius neįdėjo pakankamai pastangų, kad visus tenkinantis sutarimas būtų pasiektas.

„Sulaukus atsakymo iš Vyriausybės, mūsų noras būtų bendromis pajėgomis eiti į Seimą ir spausti Seimą, kad patvirtintų, ką Vyriausybė parengė. Tai tenkintų ir mokslininkus, kurie pasipiktinę, ir darželio auklėtojus, ir mokytojus, nes dabartiniai variantai yra prastesni ir galutinai neaišku, kas bus daroma su etatiniu darbo apmokėjimu“, – žurnalistams kalbėjo A. Navickas.

LŠDPS pirmininko teigimu, derybas stabdo ir tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė darbo grupę tik iš sau palankių profesinių sąjungų.

„Reikia pripažinti, kad ministras nieko nedarė tą pusmetį ir neatliko jokių veiksmų netgi po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadų. Sudaryti darbo grupę tik iš sau palankių profesinių sąjungų, tai iš tikrųjų tas pats, kas nieko nepadaryti“, – teigė profsąjungos pirmininkas.

A. Navicko teigimu, pirmas žingsnis, norint pradėti dialogą – patvirtinti Vyriausybės strategiją, susijusią su mokytojų atlyginimais.

„Manau, kad (Vyriausybės – ELTA) strategijos patvirtinimas būtų pirmas žingsnis dialogo pradžiai“, – profsąjungos poziciją išreiškė A. Navickas.

Anot A. Navicko, LŠDPS profsąjunga nekeičia savo pozicijos, jei Seimas toliau ignoruos Vyriausybės strategiją, bus skelbiamas streikas.

„Mes tos (streiko – ELTA) galimybės neatmetame, jeigu Seimas ir toliau ignoruos šią strategiją, tai kito kelio kaip ir nebelieka, tik datos parinkimo klausimas. (...) Vargu ar pavyktų tai suspėti dar šiemet, tai turbūt persiristų į kitus metus“, – kalbėjo A. Navickas, akcentuodamas, kad Seimas, Vyriausybės strategijos patvirtinimui laiko turi iki 2020 metų biudžeto priėmimo.

Savo ruožtu, švietimo, mokslo ir sporto ministras, nepaisant neramumų tarp profesinių sąjungų, džiaugėsi, kad lėšų mokytojų atlyginimo didinimui visgi pavyko atrasti.

„Gera naujiena, kad nepaisant šių neramumų, formuojant biudžetą, visgi pavyko pasiekti, jog pagrindine apimtimi toje pačioje viešojo sektoriaus strategijoje lėšos numatytos. Papildomai netgi švietimo pagalbos specialistams kitais metais numatyta virš 10 mln., ko šiais metais neturėjome. Taip pat kitais metais, pradedant jau nuo sausio 1d., numatyta išlyginti ikimokyklinio, priešmokyklinio pedagogų darbo užmokesčio dydžius su kitų (mokytojų atlyginimas – ELTA)“, – teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad nuo rugsėjo 1 d., atsižvelgiant į visų švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, sutarta, jog atlyginimai mokytojams didėtų ne mažiau kaip 10 proc.

Anot A. Monkevičiaus, numatyta, kad tyrėjų, mokslininkų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis taip pat didės ir tai bus daroma nuosekliai, pradedant nuo rugsėjo mėnesio.

Ministras teigia rimtai vertinantis profesines sąjungas kaip socialinius partnerius ir siūlo joms jungtis, nes daugeliu atvejų švietimo profsąjungų interesai sutampa.

„Aš vertinu rimtai kiekvieną socialinį partnerį ir manau, kad tikrai būtų naudingą joms konsoliduotis ir jungtis, tuo labiau, kad reikalavimai daugeliu atveju yra panašūs. (...) Prisijungti galėtų ir mokyklų vadovų profesinė sąjunga, kad kiek galima geriau išreikštume interesą ir įsipareigojimą“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Pirmadienį švietimo ir mokslo darbuotojai bei Vyriausybė pasirašė kolektyvinę sutartį, numatančią 2020 metais mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.

Reikalavimus kėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Švietimas Wed, 04 Dec 2019 13:36:57 +0200
Lietuvoje bus galima mokytis ir namuose http://l24.lt/lt/svietimas/item/331270-lietuvoje-bus-galima-mokytis-ir-namuose http://l24.lt/lt/svietimas/item/331270-lietuvoje-bus-galima-mokytis-ir-namuose Lietuvoje bus galima mokytis ir namuose

Jau nuo kitų metų rugsėjo 1 d. moksleiviams sudaryta galimybė ugdytis namuose.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas, už kurias balsavo 75 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo birželio 1 d., taip suteikiant galimybę pasirengti naujiems mokslo metams, tėvams ir mokykloms aptarti sutartinius santykius.

Seimui pritarus įstatymo pataisoms, vaikui sudarytos galimybės mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t. y. ugdytis šeimoje.

Priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis nustatyta, kad vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertins ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.

Taip pat nustatyta, kad tokius mokinius konsultuos, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertins mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.

Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Parlamentarų duomenimis, ugdymasis šeimoje Lietuvoje gali būti aktualus 100-200 mokinių.

Šiuo metu Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas vaikui ugdytis šeimoje.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Švietimas Tue, 03 Dec 2019 15:50:34 +0200
Didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje http://l24.lt/lt/svietimas/item/331264-didziausias-lietuvos-mokini-pasiekim-pokytis-skaitymo-srityje http://l24.lt/lt/svietimas/item/331264-didziausias-lietuvos-mokini-pasiekim-pokytis-skaitymo-srityje Didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę, kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 metais pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476.

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, ir tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinis raštingumas: vienoje gretoje su Liuksemburgu

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali, vyksta 3 taškų amplitudėje. Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo

Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Merginos demonstruoja geresnius gamtamokslinės srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Švietimas Tue, 03 Dec 2019 14:54:21 +0200
Vyriausybėje pasirašyta kolektyvinė sutartis: numatyta didinti mokytojų atlyginimus – streiko neprireiks http://l24.lt/lt/svietimas/item/331039-vyriausybeje-pasirasyta-kolektyvine-sutartis-numatyta-didinti-mokytoj-atlyginimus-streiko-neprireiks http://l24.lt/lt/svietimas/item/331039-vyriausybeje-pasirasyta-kolektyvine-sutartis-numatyta-didinti-mokytoj-atlyginimus-streiko-neprireiks Vyriausybėje pasirašyta kolektyvinė sutartis: numatyta didinti mokytojų atlyginimus – streiko neprireiks

Pirmadienį švietimo ir mokslo darbuotojai ir Vyriausybė pasirašė kolektyvinę sutartį, numatančią 2020 metais mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.

„Noriu akcentuoti, kad tai, kas buvo pasirašyta dabar, ir sutartys, kurios buvo pasirašytos, jos yra įgyvendinamos, to, kas įstatymiškai nėra patvirtinta, natūralu, kad įgyvendinti nėra pagrindo“, – po kolektyvinės sutarties pasirašymo kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Ministras pirmininkas džiaugėsi, kad sutarimas buvo pasiektas ir švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kils.

„Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir praktiškai visi lūkesčiai yra atliepti. Ypatingai džiugu pasakyti, kad ikimokyklinio ugdymo specialistų laukia per keletą etapų, praktiškai, iki 30 proc. atlyginimų padidinimas ir suvienodinimas su mokytojų atlyginimais, taip pat didės mokytojų atlyginimas 10 proc., dėstytojų atlyginimai (...) švietimo pagalbai taip pat numatytos ir skirtos lėšos“, – kolektyvinėje sutartyje numatytus punktus vardino S. Skvernelis.

Pasirašant sutartį dalyvavo premjeras S. Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir švietimo profesinių sąjungų atstovai.

ELTA primena, kad pastarąjį penktadienį ir šį pirmadienį į posėdžius susirinko Kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėjanti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką.

Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.

Komisiją sudarė profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Švietimas Mon, 02 Dec 2019 11:00:55 +0200
Mokytojų reikalavimus bus stengiamasi patenkinti http://l24.lt/lt/svietimas/item/330751-mokytoj-reikalavimus-bus-stengiamasi-patenkinti http://l24.lt/lt/svietimas/item/330751-mokytoj-reikalavimus-bus-stengiamasi-patenkinti Mokytojų reikalavimus bus stengiamasi patenkinti

Pasibaigus kolektyvinio darbo ginčų komisijos posėdžiui, profsąjungų atstovai ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius vylėsi, kad sutarimas bus pasiektas ir įgyvendintas.

Finansų viceministras Darius Sadeckas taip pat akcentavo, jog Vyriausybė svarstys įvairius finansinius šaltinius, kad mokytojų reikalavimai būtų patenkinti.

A. Monkevičius sako esantis įsitikinęs, kad ginčų komisijos posėdžio rezultatas – geras.

„Rezultatas geras, tačiau pirmadienį turi būti priimti finansiniai sprendimai Vyriausybėje“, – pasibaigus posėdžiui kalbėjo ministras.

A. Monkevičius teigė esąs optimistiškai nusiteikęs ir dėl susitarimo ateities. Pasak jo, susitarimas bus įgyvendintas.

„Mano siekis yra pasiekti susitarimą, aš to sieksiu ir aš tikiu, kad pasieksiu“, – pareiškė ministras.

Profsąjungų reikalavimas išlieka tas pats - kolektyvinės sutarties pasirašymas

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, kad pagrindinis profsąjungos reikalavimas išlieka tas pats – kolektyvinės sutarties pasirašymas.

„Mūsų reikalavimai kaip buvo, taip ir yra, pagrindinis reikalavimas yra kolektyvinės sutarties pasirašymas. Visos nuostatos, kurios buvo projekte, jos ir liko... Nei viena nuostata neišbraukta taikymo komisijos posėdyje. Mūsų tikslas, kad ta sutartis būtų pasirašyta ir vykdoma“, – teigė E. Milešinas.

LŠMPS pirmininkas yra įsitikinęs, kad įspėjamasis streikas, surengtas ketvirtadienį, buvo rimtas signalas, leidęs toliau judėti siekiamo rezultato link.

„Manau, kad vakar mūsų vykdytas įspėjamasis streikas buvo gana rimtas signalas“, – džiaugėsi mokytojų atstovas.

Pasak profsąjungos pirmininko, netrukus paaiškės ir tai, ar bus skelbiamas streikas.

„Kaip ir numatyta šiandien pagal mūsų visas procedūras, komisija dirba iki gruodžio 4 dienos, tai vėliausiai gruodžio 4 d. bus pasakyta ar tikrasis streikas bus, ar ne“, – kalbėjo E. Milešinas.

Vyriausybė ieško finansinių šaltinių
Finansų viceministras Darius Sadeckas susirinkusius žurnalistus tikino, kad jau pirmadienį turėtų būti daugiau informacijos, apie galimybes tenkinti švietimo bendruomenės keliamus reikalavimus.

„Lauksime iš ministerijos patikslintų skaičių, vertinsime galimybes ir pirmadienį, kai bus svarstomas patobulintas valstybės biudžeto projektas, turėsime galutinį sprendimą dėl realių valstybės galimybių tenkinti tuos susitarimus“, - kalbėjo D. Sadeckas.

Paklaustas, ar pats mato galimybes, kad Vyriausybė gebėtų surasti švietimo bendruomenės reikalaujamą sumą, viceministras pabrėžė, jog dedamos visos pastangos, kad lūkesčiai būtų įgyvendinti.

„Šiuo metu dėliojame galutinį variantą, darbas vyksta ir savaitgalį... Taigi sprendimų yra ieškoma ir Vyriausybėje tie įsipareigojimai vertinami labai rimtai. Ieškome sprendimų, kad galėtume tenkinti tuos įsipareigojimus, apie kuriuos šiandien kalbėjome“, – sakė D. Sadeckas.

Jo teigimu, Vyriausybei ieškant reikalingų lėšų nesvarstoma tik apie vieną finansinį šaltinį - kalbama apie labai įvairius finansavimo išteklius.

„Tie šaltiniai yra patys įvairiausi. Peržiūrėjome tiek išlaidas, tiek pajamų planus. Tai tų šaltinių yra pačių įvairiausių – tai kompleksas šaltinių“, – apibendrino viceministras.

Penktadienį į posėdį susirinko kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėjanti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką. Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.

Komisiją sudarė profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

Praėjusią savaitę švietimo profesinės sąjungos atmetė siūlymą persvarstyti minėtos sutarties pakeitimo projektą. Profsąjungos pasisakė liekančios prie vasarą vadovaujantis Vyriausybės viešojo sektoriaus darbuotojų finansavimo strategijos projektu parengto varianto.

Norint įgyvendinti sutarimų su profesinėmis sąjungomis nuostatas, 2020 m. iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų 117 mln. Eur.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Švietimas Fri, 29 Nov 2019 17:56:01 +0200
Švietimo ministras prakalbo apie pasitraukimo galimybę http://l24.lt/lt/svietimas/item/330694-svietimo-ministras-prakalbo-apie-pasitraukimo-galimyb http://l24.lt/lt/svietimas/item/330694-svietimo-ministras-prakalbo-apie-pasitraukimo-galimyb Švietimo ministras prakalbo apie pasitraukimo galimybę

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius po penktadienį įvykusio Kolektyvinio darbo ginčų komisijos posėdžio pareiškė, kad nepavykus pasiekti mokytojus tenkinančio susitarimo dėl atlyginimų kėlimo svarstytų pasitraukimo galimybę.

„Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės pasitraukti“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras, pabrėždamas tikįs, kad susitarimas bus pasiektas.

Penktadienį į posėdį susirinko Kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėjanti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką. Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.

Komisiją sudarė profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

Praėjusią savaitę švietimo profesinės sąjungos atmetė siūlymą persvarstyti šios sutarties pakeitimo projektą. Profsąjungos pasisakė liekančios prie vasarą pagal Vyriausybės viešojo sektoriaus darbuotojų finansavimo strategijos projektą parengto varianto.

Norint įgyvendinti sutarimų su profesinėmis sąjungomis nuostatas, 2020 m. iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų 117 mln. Eur.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Švietimas Fri, 29 Nov 2019 14:29:51 +0200
Mokytojai streikuos dėl per mažų atlyginimų http://l24.lt/lt/svietimas/item/330478-mokytojai-streikuos-del-per-maz-atlyginim http://l24.lt/lt/svietimas/item/330478-mokytojai-streikuos-del-per-maz-atlyginim Mokytojai streikuos dėl per mažų atlyginimų

Ketvirtadienį visoje Lietuvoje prasidės daugiausiai švietimo darbuotojų vienijantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotas mokytojų streikas dėl neįgyvendintų Vyriausybės pažadų kelti mokytojams atlyginimus.

Švietimo profsąjunga streikuoja dėl to, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesilaiko liepos mėnesį pasirašytos sutarties, numatančios kelti mokytojams atlyginimus. Vyriausybės teigimu, susitarimo įgyvendinimui 2020 metų biudžete trūksta 62,2 mln. eurų.

LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas ir Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė kartu su Vilniaus mokytojais streikuos nuo 8 val. Vilniaus Pilaitės gimnazijoje ir 9 val. Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykloje.

„Žinoma tiksliai, kad absoliučiai visos švietimo ir ugdymo įstaigos, ir vadovai gavo raštą apie vyksiantį streiką, visi merai gavo raštą apie vyksiantį streiką. Streike dalyvaus visos 2017 metais kolektyvinę Lietuvos švietimo ir mokslo šakos sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos, išskyrus vieną, kuri atsisakė pasirašyti“, – dar pirmadienį Eltai teigė E. Milešinas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.

ELTA primena, kad švietimo darbuotojai sako esantys nepatenkinti, nes profsąjungos susitarimo su Vyriausybe įgyvendinimui po biudžeto pristatymo Seime trūksta kiek daugiau nei 62 mln. eurų. Profsąjunga reikalauja, kad 2020 m. biudžete būtų realizuotas 2017 metais su Švietimo ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Švietimas Thu, 28 Nov 2019 08:54:21 +0200
Permainos Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijoje http://l24.lt/lt/svietimas/item/330433-permainos-baltosios-vokes-e-ozeskovos-gimnazijoje http://l24.lt/lt/svietimas/item/330433-permainos-baltosios-vokes-e-ozeskovos-gimnazijoje Permainos Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijoje

Prieš kelias dienas atsakingų specialistų komisija, apžiūrėjusi E. Ožeškovos gimnazijos patalpas po atliktų remonto darbų, pasirašė dokumentą, kuriuo pripažino jas tinkamomis naudoti – įgyvendintas eilinis Šalčininkų rajono savivaldybės projektas švietimo įstaigų modernizavimo srityje.

Remonto darbai gimnazijos antrame aukšte realizuoti tikslingo Šalčininkų rajono savivaldybės ir bendrijos „Wspólnota Polska“ bendradarbiavimo dėka. Siekdama gauti Lenkijos partnerių finansavimą švietimo įstaigų remontui Šalčininkų rajono savivaldybė užtikrina optimalaus ir apgalvoto remontuotinų objektų sąrašo sudarymą, stebi ir kontroliuoja darbų vykdymą, prisideda finansiškai prie projektų realizavimo.

Šių metų vasarą E. Ožeškovos gimnazijoje startavo antro aukšto patalpų remontas, kurio apimtys – 524 kv. m. Suremontuotas koridorius ir visos antro aukšto patalpos, rūbinė. Projekto realizavimo pradžioje sanitarinių mazgų ir rūbinės remontas nebuvo numatytas, tačiau sutaupius lėšų remontas atliktas ir šiose patalpose. Dabar mokyklos bendruomenė džiaugiasi aštuoniomis šviesiomis klasėmis, mokytojų kambariu, pavaduotojos, socialinio pedagogo, logopedo ir medicinos darbuotojo kabinetais. Šiame aukšte įsikūrę pradinukai, fizikos, technologijų ir dailės klasės. Visose suremontuotose patalpose taip pat pakeistos durys, elektros instaliacija, vandentiekio ir nuotekų tinklai ir plautuvės su spintelėmis (klasėse).

Anot gimnazijos direktorės Miroslavos Šostak, mokiniai grįžta į klases. Tris mėnesius ugdymo procesas vyko sklandžiai, nors ir organizuotas pramogų cente, aktų salėje padalinus ją į dvi erdves, patalpose prie sporto salės.

2018 m. metais šioje gimnazijoje taip pat atliktas trečio aukšto patalpų ir laiptinės remontas. Šalčininkų rajono savivaldybės konstruktyvių sprendimų ir tęstinių projektų planavimo ir realizavimo dėka Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijoje suremontuotos beveik visos patalpos.

Inesa Suchocka

salcininkai.lt

{gallery}2019-11-27-Ozeskovos-gimnazija-salcininkai.lt-nuotr.{/gallery}

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Švietimas Wed, 27 Nov 2019 17:21:17 +0200
Štai kokia turi būti ateities mokykla http://l24.lt/lt/svietimas/item/330277-stai-kokia-turi-buti-ateities-mokykla http://l24.lt/lt/svietimas/item/330277-stai-kokia-turi-buti-ateities-mokykla Štai kokia turi būti ateities mokykla

„Ideali diena mokykloje turėtų atrodyti taip: mokiniai mokosi keturias pamokas, o kitas keturias – laisvai žaidžia (be jokios psichologinės įtampos). Pasakyti, kad mes pusę laiko turime žaisti, o pusę laiko mokytis, atrodo beprotiška idėja, bet ją reikia labai rimtai apsvarstyti“, – parodoje „Mokykla“ vykusioje Vilniaus universiteto (VU) diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ kalbėjo kūrybingumo mokyklos įkūrėjas, scenaristas, vaizduotės tyrėjas ir VU filosofijos profesorius Kristupas Sabolius.

Pasak ugdymo mokslų ekspertės, monografijų apie ugdymo filosofiją autorės, profesorės Lilijos Duoblienės, dar 2006 m. tokios šalys kaip Olandija, Naujoji Zelandija, Austrija, Australija ir Kanada ėmė kurti scenarijus 2020 m. mokykloms. Lietuvoje tokios vizijos niekada nebuvo, tačiau renginyje VU mokslininkai ir edukologai diskutavo, kaip galėtų atrodyti mokyklos ateityje.

Žaidimas – mokymosi proceso dalis

Menotyrininkas, muziejų ekspertas, komunikacijos docentas Juozapas Blažiūnas, prieš pradėdamas kalbėti apie ateities mokyklą, priminė, kad be patirties ir žinių apie praeitį ateitis su daug scenarijų atrodo miglota „Svajojame apie skrydžius į kosmosą, Marsą, bet nesusitvarkome Žemėje, šiukšliname. Galvojame apie technologijas, bet jos jau čia. Kalbame apie ateities vaikus, bet negalime jiems nieko pasiūlyti, nes patys dar esame pokyčių etape“, – svarstė J. Blažiūnas.

Vaiko psichologinės raidos tyrėja, VU Filosofijos fakulteto Konsultavimo ir mokymo centro vadovė, profesorė Roma Jusienė kalbėdama apie ugdymą pabrėžė žaidimo svarbą mokymosi procese: „Matau mokyklą kaip žaidžiančią ir gyvą, nes žaidimas siejamas su keliomis svarbiomis savybėmis, tokiomis kaip kūrybiškumas, teigiamos emocijos bei santykiai. Žaisdamas visada esi santykyje su kitu žmogumi, su pačiu savimi, kitais vaikais.“

Jos manymu, žaidimas yra vienas svarbesnių vaiko poreikių, kurio nepatenkinus gali kilti neigiamų emocijų, o atsižvelgiant į šį poreikį gali net palengvėti tam tikri mokymosi procesai. „Pavyzdžiui, kai per pertraukas vaikams sudaromos sąlygos žaisti kamuoliu, lavinama jų koordinacija, kuri pagerina skaitymo ir rašymo gebėjimus“, – tvirtina prof. R. Jusienė.

Technologijos keis mokytojo vaidmenį

Vaizduotės tyrėjas K. Sabolius pritaria žaismės svarbai ir siūlo keisti opoziciją tarp žaidimo ir mokymosi, nes žaidimas visada buvo mokymosi proceso dalis, gyvūnams – išgyvenimui reikalingų įgūdžių įgijimo forma, kol žmonės žaidimą pradėjo vertinti tik kaip laisvalaikio užsiėmimą.

„Tam, kad žaidimo svarba sugrįžtų, reikia revoliucijos mąstymo ir edukacijos sistemoje. Nes dabar mes galvojame, kad mokymasis yra tokia veikla, kurioje negali būti jokio malonumo, pasitenkinimo ir kūrybos, kad negalima išžaisti mokymosi“, – sako filosofas.

Tokį žaidimų susigrąžinimo į ugdymo procesą šansą, K. Saboliaus manymu, suteikia naujosios technologijos ir vaiko bei mokytojo vaidmens permąstymo perspektyva. Anot profesoriaus, dėl vis didesnio mokytojų stygiaus į mokyklas gali tekti įsileisti dirbtinį intelektą, kuris jau dabar Kinijoje ugdo vaikus, pasižymi itin puikiais testinių užduočių atlikimo rezultatais ir kitomis geromis savybėmis.

„Dirbtinis intelektas yra sistema, kuri neišeina motinystės atostogų, retokai serga, neprašo išmokų ir neprotestuoja. Ugdymo procese nuolatinis tos pačios informacijos kartojimas mokytojams yra daug streso keliantis ir daug psichologinės energijos reikalaujantis dalykas“, – sako K. Sabolius.

Dirbtiniam intelektui perėmus kai kurias mokymo funkcijas, mokytojas ir jo vaidmuo neabejotinai turės keistis. K. Sabolius mano, kad kiekvienam mokytojui ateityje gali tekti būti ir mokytoju, ir žaidimo partneriu, ir psichologu.

„Mokytojas taps kitokio tipo veikėju: užuot daręs tuos darbus, kuriuos atliks dirbtinis intelektas, jis galvos ne ką daryti, o kaip. Reikia galvoti apie kitokią hierarchiją, kurioje mokytojas bus ne visažinis pasakotojas, bet vaikų partneris, padedantis jiems tas žinias atrasti“, – sako vaizduotės tyrėjas.

Ugdymo turinio pokyčiai

Diskusijos dalyvių nuomone, šiandienos mokyklos juda teigiama kryptimi ugdymo sistemos gerinimo klausimu, tačiau reikėtų sutelkti daugiau dėmesio ne tik į mokymosi aplinką, bet ir į mokomų dalykų turinį. Anot K. Saboliaus, mokymasis su dirbtiniu intelektu gali būti labai naudingas, nes ši technologija leidžia gana tiksliai nustatyti kiekvieno vaiko mokymosi lygį, išlavintus įgūdžius ir tobulinimo reikalaujančias spragas. Tai padaryti be dirbtinio intelekto kainuotų labai daug laiko ir pastangų.

Išmaniąsias technologijas vertinantiems skeptiškai vaikų psichologė R. Jusienė pataria į tai pažvelgti edukaciniu aspektu: „Atsiradus naujiems išradimams ar įrankiams, mes turime mokytis saugiai su jais elgtis. Visuomet pateikiu pavyzdį: su peiliu, kurį naudojame daugybei gerų dalykų, galime ir netyčia susižeisti, jei nežinome ir nemokame tinkamai naudotis. Lygiai taip pat ir su technologijomis.“

Nors naujųjų technologijų įvedimas į ugdymo procesą gali būti labai naudingas, nereikėtų pamiršti ir tradicinių mokykloje taikomų mokymosi būdų, rašoma pranešime spaudai. K. Saboliaus nuomone, ugdymo turinyje turėtų išlikti mokymosi atmintinai procesas, kuris šiandien smarkiai nuvertinamas. Filosofas įsitikinęs, kad be mokymosi atmintinai gali sutrikti atminties lavinimo ir kitos funkcijos: „Senojoje mokymosi struktūroje yra ir gerų dalykų, kuriuos nebūtinai reikia išmesti. Atsiranda naujovių, bet išlieka klausimas, ką reikia sužinoti, o ką gerai žinoti, todėl manau, kad tas ugdymo turinys liks. Turi įvykti abiejų struktūrų suartėjimas ir filosofinis sugrįžimas prie tiksliųjų mokslų, literatūros, filosofijos.“

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Švietimas Wed, 27 Nov 2019 08:47:26 +0200