Dainuojate chore? Tikriausiai jums būdingas įsiklausymas, siekiate harmonijos darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, mokate dalintis atsakomybe už rezultatą. Sportuojate? Tikėtina, kad esate ištvermingas, atkakliai siekiate tikslo, mokate žaisti ir dirbti komandoje. Su bendraminčiais organizuojate renginius? Turite puikius laiko valdymo įgūdžius, esate geras derybininkas ir puikiai dirbate įtemptomis sąlygomis.

Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė. Jei prieš 10 metų tik nedidelė jų dalis turėjo galimybę išvykti, šiandien fizinis atstumas tampa vis mažesne kliūtimi. Dideli atstumai susitraukia, nebėra sienų, o dažnai ir kalbos barjerų. Migraciją iš kaimų ir miestelių į didesnius miestus keičia migracija Europos ar pasaulio mastu, todėl greta studijų Lietuvoje lygiagrečiai vertinamos ir galimybės studijuoti užsienyje. Jaunimas nori praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų šalių kultūra.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorius Ramojus Reimeris prognozuoja, kad dėl neefektyvaus studijų tinklo, prastėjančios studijų kokybės ir mažėjančio finansavimo aukštosios mokyklos 2020-aisiais neteks daugiau nei pusės prieš dešimtmetį turėtų studentų.

Studentams nerimaujant dėl aukštojo mokslo reformų, Švietimo ministerija pateikia 10 aktualiausių klausimų ir atsakymų į juos.

2016-2017 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. mokinių ir studentų, arba 11 tūkst. (2 proc.) mažiau nei 2015-2016 mokslo metais, remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lomžos aukštosios agroverslo mokyklos studentų ir dėstytojų grupė viešėdama Šalčininkuose susitiko su Šalčininkų rajono savivaldybės meru Zdzislavu Palevičiumi.

Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?

Mokslo metams įsibėgėjant, studentai pamažu apsipranta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Susipažįsta su kultūriniu ir naktiniu gyvenimu, pratinasi prie pasikeitusio dienos ritmo, rytinių kamščių ir, žinoma, savarankiško finansų planavimo. Tai nemenki iššūkiai, tačiau, laimei, mūsų dienomis gelbsti išmanieji telefonai. Į juos galima atsisiųsti naudingų programėlių, padedančių ne tik neužstrigti kamštyje, bet ir surasti artimiausią kebabinę.

Planuojama atsisakyti studentų vertinimo pažymiais, jie bus vertinami trimis lygiais - puikiai, tipinis ir slenkstinis. Naujoji vertinimo tvarka šalies universitetuose atsirasti galėtų jau nuo kitų mokslo metų.

Sunku įsivaizduoti studentą, kuris apsieitų be nešiojamo kompiuterio. Protingai pasirinktas nešiojamas kompiuteris gali visiškai pakeisti stacionarų kompiuterį ir dar pasiūlyti taip svarbų kiekvienam studentui mobilumą. Kuo turėtų pasižymėti studentui skirtas nešiojamas kompiuteris? Varle.lt nešiojamų kompiuterių ekspertas Mindaugas Žylius teigia, kad įsigyjant kompiuterį mokslams ir studijoms vertėtų prisiminti apie kelis svarbius dalykus.