Analizuojant pirmuosius priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis aiškėja, kad daugiau nei 350 jaunuolių, neperžengusių minimalaus balo kartelės, buvo pakviesti studijuoti, 233 iš jų pasirašė studijų sutartis ir nuo rugsėjo pradės mokslo metus. Tokius abiturientus priėmė trys aukštosios mokyklos: Marijampolės, Kolpingo ir Socialinių mokslų kolegijos.

„Kaunas man yra toks reiškinys, kuriame visiškai atradau save“, – sako įvairių projektų iniciatorius, „Kitokių pasikalbėjimų“ autorius Mantas Bertulis. 23-ejų šiaulietis, į laikinąją sostinę atvykęs studijuoti viešąją komunikaciją, Kauną vadina pirmąja meile, gražiausiu ir maloniausiu šalies miestu. Ką Kaunas gali pasiūlyti jaunimui ir ar pakankamai gerai save pristato studijas besirenkantiems abiturientams?

Suskaičiavus 2017 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus, išryškėjo lyderiai: VU užima 30,87 proc., o KTU – 16,29 proc. universitetinių studijų rinkos. Pagal valstybės finansuojamų vietų pasiskirstymą Lietuvos universitetuose KTU, surinkęs 20,97 proc., užima antrąją vietą, nusileisdamas tik VU (34,67).

Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai studentais siekė tapti per 29,7 tūkst. pretendentų.

Dainuojate chore? Tikriausiai jums būdingas įsiklausymas, siekiate harmonijos darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, mokate dalintis atsakomybe už rezultatą. Sportuojate? Tikėtina, kad esate ištvermingas, atkakliai siekiate tikslo, mokate žaisti ir dirbti komandoje. Su bendraminčiais organizuojate renginius? Turite puikius laiko valdymo įgūdžius, esate geras derybininkas ir puikiai dirbate įtemptomis sąlygomis.

Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė. Jei prieš 10 metų tik nedidelė jų dalis turėjo galimybę išvykti, šiandien fizinis atstumas tampa vis mažesne kliūtimi. Dideli atstumai susitraukia, nebėra sienų, o dažnai ir kalbos barjerų. Migraciją iš kaimų ir miestelių į didesnius miestus keičia migracija Europos ar pasaulio mastu, todėl greta studijų Lietuvoje lygiagrečiai vertinamos ir galimybės studijuoti užsienyje. Jaunimas nori praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų šalių kultūra.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorius Ramojus Reimeris prognozuoja, kad dėl neefektyvaus studijų tinklo, prastėjančios studijų kokybės ir mažėjančio finansavimo aukštosios mokyklos 2020-aisiais neteks daugiau nei pusės prieš dešimtmetį turėtų studentų.

Studentams nerimaujant dėl aukštojo mokslo reformų, Švietimo ministerija pateikia 10 aktualiausių klausimų ir atsakymų į juos.

2016-2017 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. mokinių ir studentų, arba 11 tūkst. (2 proc.) mažiau nei 2015-2016 mokslo metais, remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lomžos aukštosios agroverslo mokyklos studentų ir dėstytojų grupė viešėdama Šalčininkuose susitiko su Šalčininkų rajono savivaldybės meru Zdzislavu Palevičiumi.