Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tradiciniai mokymosi būdai nebėra vienintelė priemonė žinioms ir įgūdžiams įgyti. Mikrokredencialai – tai įrašai apie trumpas besimokančiojo mokymosi patirtis ir pasiektus mokymosi rezultatus. Šią priemonę jau taiko kelios Europos šalys, tačiau ar Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra pasiruošusi ją įveiklinti?

Aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatytas žymiai didesnis valstybės finansavimas – ateinančių metų valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 2023 metams patvirtinti asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai (LMT) bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų).

irželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama gerinti studijų kokybę ir suvienodinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas.

Penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino minimalius rodiklius stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose 2023 m. Kaip ir šiuo metu, pretenduojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Išimtis daroma stojantiesiems į menų studijas: jiems matematikos egzaminas nėra privalomas.

Nuo birželio 1 d. norintys stoti į aukštąsias ir profesines mokyklas kviečiami teikti prašymus per bendro priėmimo sistemą www.lamabpo.lt.

Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti. Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.­ Ką šiemet būtina žinoti?

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Likus dar savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau kaip 24,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus – išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį. Net 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad minimalių kriterijų stojant į aukštąsias mokyklas skaičiavimo koregavimas leis individualizuoti kiekvieno abituriento ar kito stojančiojo galimybes, atsižvelgti ne tik į pagrindinių, bet ir kitų mokomųjų dalykų, reikalingų konkrečiai studijų programai, rezultatus, tačiau užtikrins stojančiųjų konkurenciją. Kartu ministerija pabrėžia, kad šių metų stojamojo balo kartelė išlieka tokia kaip ir ankstesniais metais, vienintelis skirtumas tas, kad atsisakoma pernai įvestos naujovės – reikalavimo pasiekti nustatytą trijų privalomų egzaminų pažymių vidurkį.