Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytai darbo grupei antradienį pateikus siūlymus, kaip turėtų atrodyti aukštųjų mokyklų tinklas, BNS pateikia svarbiausias numatomas naujoves.

Universitetai nebus jungiami prievarta, o pokyčius lems pati finansavimo tvarka, tvirtina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė.

Rengiant mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką premjero sudaryta darbo grupė atstovaus valstybės, o ne atskirų universitetų interesams, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Premjeras Saulius Skvernelis ragina universitetus neprieštarauti Vyriausybės planams pertvarkyti aukštojo mokslo institucijų tinklą.

Lietuvoje turėtų likti iki penkių valstybinių universitetų.

Klaipėdos, Šiaulių ir Aleksandro Stulginskio universitetai šiemet priėmė studentus, nesurinkusius sutarto minimalaus stojamojo balo.

Moksleiviai ir jų tėvai, darbdaviai, plačioji visuomenė sutrikę – riba tarp aukštąjį išsilavinimą suteikiančių universitetų ir kolegijų atrodo gerokai apsitrynusi ir neaiški. Kuo skiriasi universitetinis ir koleginis išsilavinimas? Ar universiteto diplomas vertingesnis už kolegijos tik dėl gražiau skambančio pavadinimo ir galimybės stoti į magistrantūrą be papildomųjų studijų? Ekspertai skambina pavojaus varpais ir inicijuoja diskusiją, kuri išgrynintų švietimo įstaigų funkcijas ir misijas.

Šiemet pirmą kartą visi abiturientai turės galimybę pateikti dokumentus priėmimui į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tik elektroninėje erdvėje. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, visi duomenys bus pateikiami užsiregistravus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje.

Lietuvos universitetai galėtų priimti 185 pabėgėlius, pusė šių vietų numatyta socialiniams mokslams.