Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Kas ir kaip keisis, ką pravartu žinoti vaikų tėvams?

„Tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje ugdymo turinys, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį amžių yra sukonstruotas remiantis integruoto ugdymo pagrindu. Šiandien mūsų šalyje pasirinkta integruoto ugdymo forma veikia labiau kaip siekis sudominti, retais atvejais toks mokymosi būdas organizuojamas visos bendruomenės, o ne pavienių mokytojų iniciatyva. Pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse ši praktika yra paremta gerosiomis užsienio šalių patirtimis, tačiau jos pritaikymas išlieka gana fragmentuotas, trūksta sistemingumo ir integralumo“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo mėnesį teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlys ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė teigė, kad įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti lygias starto galimybes vaikams.

Dalis Vilniaus savivaldybės darželių ir mokyklų nuo balandžio 27 d. pradeda teikti vaikų priežiūros paslaugas darželinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams. Į darželius ar mokyklas galės būti priimti tie vaikai, kurių abu tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) privalo išeiti į darbus ir neturi kitų galimybių vaikams prižiūrėti. Sprendimas priimtas remiantis trečiadienį priimtu Vyriausybės sprendimu švelninti karantiną. Atsižvelgus į gautų prašymų skaičių, veiklą pradės ne visi darželiai ar mokyklos – iš pradžių planuojama atidaryti po keletą ugdymo įstaigų kiekvienoje seniūnijoje.

Tyrimais įrodyta, kad kokybišką ankstyvąjį ugdymą gavę vaikai, sulaukę 15 metų pasiekia kur kas geresnių mokymosi rezultatų, negu jų bendraamžiai. Kaip atpažinti kokybišką ugdymą ir į ką atkreipti dėmesį – pasakoja ir naudingais patarimais dalijasi Kaune veikiančios ir nuo 2020 m. rugsėjo Vilniuje duris atversiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ vadovė Kristina Gadliauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus. Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą labiau organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams.

Beveik keturiasdešimt pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), Seimo švietimo ir mokslo komitetą stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą bei peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas.

Trečiadienį susitikime su Viešųjų pirkimų tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai sprendė, ką daryti su 7,8 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo viešuoju pirkimu. Tarnyba dar kartą pakartojo, kad viešąjį konkursą reikėtų nutraukti.

Susitikime su Viešųjų pirkimų tarnyba bus sprendžiama, ar reikia sustabdyti 7,8 mln. vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimą, jį peržiūrėti ir skelbti konkursą iš naujo. Taip antradienį spaudos konferencijoje dėl Ugdymo plėtotės centro paskelbto beveik 8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo bendrosioms ugdymo programoms parengti teigė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sulaukė kritikos dėl milijoninės vertės viešojo pirkimo, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti.

Puslapis 1 iš 3
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24