Antrąją mokslo metų dieną Lietuvos tautinių mažumų mokyklose vyko „tuščių suolų“ streikas. Prie protesto akcijos prisijungė apie 95 proc. mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba.

Prie atidaryto Aušros Vartų koplyčios lango šiandien buvo laikomos šv. Mišios. Melstasi už tautinių mažumų švietimą Vilniaus krašte. Prie Aušros Vartų meldėsi apie du tūkstančiai asmenų.

Tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvai pareiškė palaikantys lenkų mokyklų tėvų forumo reikalavimus ir reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių neapgalvotų ir diskriminacinių veiksmų sprendžiant tautinių mažumų švietimo klausimus.

„Nepaisant šventinės dienos, kokia neabejotinai yra rugsėjo 1-oji, nuotaikos nėra šventiškos. Ypač dėl besikaupiančių problemų švietimo sistemoje, ypatingai tautinių mažumų švietime“, – spaudos konferencijos Seime metu sakė tautinių mažumų mokyklas lankančių mokinių tėvai ir jų reikalavimus remiantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai.

Protestuodami prieš Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos perkėlimą iš pagrindinio mokyklos pastato Antakalnyje į mokyklos filialo patalpas Žirmūnuose, garsiosios „penktosios“ mokyklos bendruomenė prie sostinės savivaldybės surengė protesto akciją.

- Palikite ramybėje mūsų mokyklas! Valdžia, ignoruodama mūsų prašymus, privertė streikuoti! Vidurinis išsilavinimas be streso! Gerbiamas Linkevičiau, ratifikavote tarptautines sutartis, tad įgyvendinkite jas dabar! – nešini plakatais su tokiais užrašais šiandien prie Užsienio reikalų ministerijos atėjo tautinių mažumų atstovai, kurie taip bando ginti savo vaikų teisę mokytis gimtąja kalba.

Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos tęsia kovą už savo vaikų teisę mokytis gimtąja kalba.

Lietuvoje veikiančios tautinių mažumų mokyklos skelbia visuotinį streiką. Taip mokyklų bendruomenės nori atkreipti dėmesį į valdžios veiksmus, nukreiptus į švietimo įstaigas, ugdančias vaikus lenkų, rusų ir kitų mažumų kalbomis.

Lietuvoje tęsiasi mokyklų reorganizacijos procesas. Pradžioje buvo siekiama, kad vidurinių mokyklų nebeliktų jau nuo š.m. rugsėjo 1-osios. Vidurinės mokyklos arba turėjo akredituosis ir tapti gimnazijomis, arba jų lauktų degradacija iki pagrindinių mokyklų.

Po ilgai trukusios kovos už tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje, po streikų, mitingų, šv. Mišių, laikomų už šių švietimo įstaigų išlikimą, po teismo procesų Lietuvos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vidurinėms mokykloms suteikė papildomą 2 metų terminą akreditacijai gauti.