Rodomi įrašai pagal žymę: Tautinės mažumos

Jei šiandien tylėsime, rytoj gali būti per vėlu

2024-03-05T21:19:13+02:00

Kovo 23 dieną Vilniuje vyks eitynės ir mitingas tautinių mažumų švietimui apginti.

Lietuvoje jau daug metų tautinių mažumų švietimas teikiamas trimis kalbomis – lenkų, rusų ir baltarusių. Pastaruosius dvejus metus, vykstant karui Ukrainoje, tautinių mažumų mokyklos tapo labai reikalingos: atsižvelgiant į slavų kalbų panašumą, ukrainiečių vaikai renkasi mokytis šiose mokyklose, todėl kai kurios iš jų – tiesiog perpildytos.

Tačiau ne visiems patinka tautinių mažumų mokyklų populiarumas. Jų oponentai, siekdami įtikti savo nacionalistiniam elektoratui (tai yra priešrinkiminis žingsnis), dirbtinai kuria problemas.

Tautinių mažumų mokykloms rusų dėstomąja kalba 2024-ieji metai prasidėjo toli gražu ne džiugiai ir optimistiškai. Pirmosiomis naujųjų metų dienomis Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pareiškė, kad jo komanda svarsto galimus būdus palaipsniui uždaryti rusų mažumai skirtas mokyklas.

Ministrui įkandin apie mokymo rusų kalba keitimą pasisakė Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, pareikšdamas, kad kai tik toks Švietimo ministerijos siūlymas atsiras, jį bus galima svarstyti.

Kiek vėliau ministras, kolegoms politikams kritiškai įvertinus jo pasisakymus, savo principus pakoregavo, pareikšdamas, kad mokyklų rusų dėstomąja kalba uždarymas net nėra svarstomas, tiesiog ministerijos tikslas – sukurti lygias galimybes visiems mokiniams, nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje mokomasi.

Deja, radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas Lietuvoje vykdomas itin nuosekliai. Kovo 11-ąją šalis minės 34-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos respublikų paskelbė ir atgavo laisvę, tapdama nepriklausoma demokratine valstybe. Lietuvos Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai turi teisę plėtoti savo kalbą, kultūrą ir papročius. 2000 metais Lietuva pasirašė ir ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri garantuoja tradicinėms tautinėms mažumoms Europoje teisę į savo tautines mokyklas.

Nepaisant to, reguliariai vyksta išpuoliai prieš tautinių mažumų mokyklas. Jie ypač suaktyvėja prieš rinkimus. Visai neseniai buvo bandoma uždaryti lenkiškas mokyklas Trakų rajone – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją.

Vasario pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visuomenei pateikė siūlymus dėl tautinių mažumų švietimo, o tiksliau – pakeitimus, kuriais tautinių mažumų mokyklose numatoma pereiti prie lietuvių dėstomosios kalbos. Vadinasi, privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma.

Bet tautinių mažumų mokyklų pertvarkos klausimais toliau nei ministras nuėjo Vilniaus savivaldybės valdžia ir vicemeras Arūnas Šileris. Sostinės švietimo įstaigos gavo vicemero raštus, juose, be kita ko, tautinių mažumų mokyklų vadovams buvo rekomenduota steigti klases, kuriose mokymas vyktų lietuvių kalba. Tai ne šiaip nekalti laiškai, o visa puokštė neteisėtų veiksmų: gąsdinimo, šantažo ir mokyklų direktorių mobingo elementų. Anot vicemero, nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose galėtų būti steigiama po vieną tokią pirmąją klasę. Nepamirškime, kad Vilniuje netrūksta lietuviškų mokyklų, kuriose galima mokytis lietuvių kalba.

Vilniaus miesto tarybos narių iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bandymai pusantros valandos trukusio pokalbio metu įtikinti Vilniaus merą Valdą Benkunską ir vicemerą nebuvo sėkmingi. Sostinės vadovybė tautinių mažumų mokyklų klausimais yra principinga ir labai radikaliai nusiteikusi.

Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje LLRA-KŠS Seimo nariai dar kartą pabrėžė, kad ugdymo kokybė tautinių mažumų mokyklose turi būti stiprinama kitomis priemonėmis, o ne gąsdinimu ar kitais drastiškais būdais, kurie niekur neveda, tik kelia bereikalingą įtampą. Tautinės mažumos – tokie patys Lietuvos piliečiai, turintys teisę būti išklausyti ir įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Neseniai duotame interviu Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski dar kartą priminė, kad niekada nebus duotas sutikimas apriboti tautinių mažumų teises švietimo srityje, o prireikus jas ginti planuojama pasitelkti visas teisines galimybes. Tokiems dalykams nėra vietos Europos Sąjungoje.

Išnaudojus visus įmanomus argumentus ir bandymus užmegzti lygiavertį dialogą, mokyklų bendruomenių, Seimo ir Vilniaus miesto tarybos narių argumentai nebuvo išgirsti. Todėl priimtas vienintelis šioje situacijoje teisingas sprendimas – protesto akcijos surengimas. Vasario 23 dieną Lietuvos lenkų sąjungos vyriausioji valdyba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama leisti surengti eitynes ir protestą dėl tautinių mažumų švietimo reformos. Vasario 28 dieną buvo gautas administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko leidimas tūkstančiui žmonių dalyvauti protesto akcijoje.

Protesto organizatorių teigimu, nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiai – lenkai, rusai, baltarusiai – vis dar tikėjosi, kad pakoregavus vidurinio ugdymo modelį bus parodytas deramas dėmesys ir pagarba Lietuvos tautinių mažumų kalboms, kuriomis mokymas buvo vykdomas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Bet tai, deja, neįvyko.

Todėl šeštadienį, kovo 23 d., Vilniuje vyks eitynės ir mitingas tautinių mažumų mokykloms apginti. Dalyviai Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo pradės rinktis 11.30 val. Vidurdienį, 12.00 val., prasidės eisena Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, kuri sustos prie Vyriausybės rūmų. Toliau eisena judės iki Simono Daukanto aikštės (prie Prezidentūros rūmų), kur nuo 12.30 iki 13.00 val. vyks mitingas.

Akcijos organizatoriai – Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra didžiausia ir vieningiausia tautinių mažumų organizacija, kviečia visus, kuriems rūpi tautinių mažumų mokyklų problemos. Jei šiandien tylėsime, rytoj gali būti per vėlu.

Kreipimasis sustabdyti neteisėtą tautinių mažumų mokyklų puolimą

2024-01-08T19:38:32+02:00

Tik prasidėjus naujiems metams lietuvių nacionalistai pradėjo naują kampaniją prieš tautinių mažumų mokyklas. Šį kartą - prieš mokyklas su rusų ugdomąja kalba.Visai neseniai buvo užpulta Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla ir Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio gimnazija. Nors dar 2000 metais Lietuva be išimties pasirašė ir ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri garantuoja autochtoninėms tautinėms mažumoms, be kita ko, teisę į savo tautines mokyklas.

Šiuo klausimu Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė Kristina Dzeržinska ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemar Tomaszewski paskelbė pareiškimą, kuriame kreipiasi į Lietuvos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę bei Vilniaus merą Valdą Benkunską sustabdyti neteisėtą kampaniją prieš tautinių mažumų mokyklas, organizuotą švietimo ministro Gintauto Jakšto ir Vilniaus vicemero Arūno Šilerio.

Žemiau skelbiame pranešimo tekstą:

PAREIŠKIMAS

Pastarieji Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto ir Vilniaus miesto vicemero Arūno Šilerio žodžiai „Žinių Radijui” ,TV-3, LRT, Delfi ir kitoms medijoms kelia pagrįstą nerimą. Deja, panašūs bandymai radikaliai reformuoti tautinių mažumų mokyklas pastebimi jau seniai, o paskesni veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tautinių mažumų švietimą. Šį kartą kalba eina apie mokyklas su rusų dėstoma kalba. Nors visai neseniai buvo bandymai Trakų rajone uždaryti lenkų mokyklas...

Tačiau ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiai vis dar tikėjosi, kad, pakoregavus vidurinio ugdymo modelį, bus parodytas deramas dėmesys ir pagarba tautinių mažumų gimtosioms kalboms Lietuvoje, kuria ugdymas vykdomas nuo nepriklausomybės atkūrimo. Juo labiau, kad pagal visuotinai taikomus tarptautinius standartus, įskaitant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2000 metais, kiekviena tradicinė tautinė mažuma Europoje turi teisę saugoti ir puoselėti savo tapatybę, gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas, o mokymas vyksta veiksmingiausiai kai yra vykdomas gimtąja kalba. Tą patvirtina moksliniai tyrimai.

Kreipiamės į Lietuvos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir Vilniaus merą Valdą Benkunską, kad būtų sustabdyta neteisėta kampanija prieš tautinių mažumų mokyklas, organizuotą švietimo ministro Gintauto Jakšto ir Vilniaus vicemero Arūno Šilerio.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos "Macierz szkolna" pirmininkė Kristina Deržinska
Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemar Tomaszewski

Seime – konferencija apie tautinių mažumų teises Lietuvoje

2023-12-05T22:43:12+02:00

Penktadienį, gruodžio 8 dieną 11 val. Lietuvos Respublikos Seime vyks konferencija „Tautinių mažumų teisių užtikrinimas Lietuvoje dvišalių sutarčių ir tarptautinės teisės kontekste: problemos, iššūkiai ir sprendimai“. Konferenciją organizuoja Seimo narė Rita Tamašunienė, Seimo narys Česlav Olševski, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemar Tomaszewski.

Konferencijos tikslas – kartu su Lietuvos lenkų sąjunga apžvelgti įsipareigojimų įgyvendinimą tautinių mažumų atžvilgiu Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, Venecijos komisijos, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos teisės aktų kontekste, kuriuose stebima stagnacija, ir ieškoti bendrų sprendimų.

Konferencija vyks Konstitucijos salėje (3 aukštas), Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose.

Konferencijos programa

11:00 – 11:05 Konferencijos atidarymas

11:05 – 11:15 Įžanginis žodis
Rita Tamašunienė, Seimo narė
Waldemar Tomaszewski, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas

11:15 – 11:30 Pranešimas „Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimas tautinių mažumų teisių srityje“, Rita Tamašunienė, Seimo narė, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senato grupės pirmininkė

11:30– 11:45 Pranešimas „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija - pagrindinė teisinė priemonė garantuojanti teisių ir laisvių apsaugą ir plėtrą“, Česlav Olševski, Seimo narys

11:45 – 12:00 Pranešimas „Tautinių mažumų įstatymas – žmogaus teisių apsaugai užtikrinti“, Edward Trusewicz, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko pavaduotojas

12:00 – 12:15 Klausimai prelegentams. Diskusija

12:15 – 12:35 Kavos, arbatos pertrauka

12:35 – 12:50 Pranešimas „Žemės grąžinimo pagrindiniai teisiniai ir faktiniai aspektai Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“, Gžegož Sakson, Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas

12:50 – 13:05 Pranešimas „Vaiko tautinis tapatumas psicholingvistikos kontekste“, Dr. Danuta Narbut, Balstogės universiteto dėstytoja

13:05 – 13:20 Pranešimas „Tautinių mažumų kalbų vartojimo tarptautiniai standartai: teorija ir praktika“, Dr. Katarzyna Bogdziewicz, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorė

13:20 – 13:35 Pranešimas „Tautinių mažumų teisių užtikrinimas Lietuvoje pasyvios rinkimų teisės kontekste“, Waldemar Urban, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko pavaduotojas

13:35 – 13:50 Klausimai prelegentams. Diskusija

13:50 – 14:00 Konferencijos apibendrinimas ir uždarymas.

Tiesioginę konferencijos transliaciją nuo 11 val. bus galima matyti internetu ČIA.

Teismas spręs dėl baudžiamosios bylos A. Valotkai, kuris kurstė tautinę nesantaiką

2023-08-06T16:36:25+03:00

Seimo narys Č. Olševski, susipažinęs su Nutarimo turiniu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. ir 3 str. 1 d. 1 p., nesutinko su prokurorės Sandros Čaplikaitės nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Prokurorė konstatuoja, kad A. Valotkos pasisakymuose nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomam objektui, dėl to baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo. Prokurorė sumenkina neapykantos kalbos apraiškas A. Valotkos pasisakymuose“, – teigia Seimo narys.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų prašoma:

1. iš naujo įvertinti Pareiškime dėstomas aplinkybes, atsižvelgti į faktą, jog A. Valotkos išsakytos formuluotės ir palyginimai yra jautrios ir keliančios nereikalingas emocijas, įtampas visuomenėje, neigiamai atsiliepia Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, kursto tautinę nesantaiką;

2. panaikinti prokurorės Sandros Čaplikaitės sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Primename, kad apie šį įvykį jau rašėme https://l24.lt/lt/politika/item/392269-generalines-prokuraturos-prasoma-iskelti-baudziamaja-byla-del-nesantaikos-kurstymo

Reikalavimas mokėti tautinių mažumų kalbą švietimo įstaigų vadovams – teisėtas

2023-06-02T08:01:04+03:00

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse skundą, kuriame pareiškėjas prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, panaikinant juose nustatytą specialųjį reikalavimą mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą.

Byloje ginčas kilo dėl prašymo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti Vilniaus rajono mokyklų, gimnazijų, ikimokyklinių įstaigų vadovų direktoriaus pareigybių aprašymus, panaikinant Vilniaus rajono savivaldybės mero 2020 m. potvarkiuose nustatytą specialųjį reikalavimą Švietimo įstaigų vadovams labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 daliai bei Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams aprašo (Aprašas) 4.6 ir 4.7 punktams.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

LVAT, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjams, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės merui, nėra leidžiama nustatyti tik mažesnius kvalifikacinius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams, nei nurodyti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams apraše (Aprašas), tačiau įstaigų steigėjai turi teisę pasirinkti kvalifikacinius reikalavimus, labiausiai atitinkančius švietimo įstaigos veiklos pobūdį, tikslus, teikiamas paslaugas, ir juos nurodyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme.

Anot LVAT, nagrinėjamu atveju nustatytas papildomas specialusis reikalavimas (tautinių mažumų kalbos mokėjimas) yra susijęs su biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika, todėl jis negali būti laikomas neteisėtu ir diskriminaciniu. Teismas padarė išvadą, kad, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, Vilniaus rajono savivaldybės meras, kaip švietimo įstaigų vadovus į pareigas priimantis asmuo, turėjo teisę pareigybės aprašymuose nurodyti ne tik Apraše nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną iš užsienio kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių), bet ir reikalavimą mokėti tą tautinių mažumų kalbą, kuria atitinkamoje švietimo įstaigoje yra mokomi vaikai.

LVAT padarė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras tinkamai įgyvendino teisės aktuose, be kita ko, Švietimo įstatyme ir Apraše, nustatytus reikalavimus, todėl nutarė atmesti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo inf.

„Niekada nebuvo ir nebus taikstomasi su Vilniaus krašto lenkų mokyklų diskriminavimu“. Europos Parlamentas vėl nagrinėjo lenkų švietimo Lietuvoje problemas

2022-11-30T09:15:44+02:00

Per ateinančias sesijas europarlamentarai aptars Europos Sąjungos tradicinių tautinių mažumų teisių apsaugos klausimą. Rezoliucijos projektą teiks Europos Parlamento Tradicinių tautinių ir kalbinių mažumų intergrupė, kuri š.m. lapkričio 24 d. Strasbūre vykusį posėdį skyrė lenkų švietimo Lietuvoje diskriminavimo klausimui aptarti.

„Šiuo metu ruošiama rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos. Yra didelė tikimybė, kad ji sulauks mūsų politinės grupės palaikymo. Tęsiame savo veiksmus, nes niekada nebuvo ir nebus taikstomasi su Vilniaus krašto lenkų mokyklų diskriminavimu“, - klausimą komentuoja Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski. Būtent jo teikimu Intergrupėje dirbantys europarlamentarai šiemet jau antrąkart aptarė sudėtingą Lietuvos lenkų, kurie yra gausiausia tautinė mažuma šalyje, padėtį. Š.m. kovo mėnesį Intergrupės vadovybė Loránt Vincze, Kinga Gal, Francois Alfonsi kreipėsi į protestuojančius lenkus, taip pat Lietuvos vadovams įteikė kreipimąsi prašydami nustoti engti lenkų mokyklas.

Per posėdį europarlamentarai ypatingą dėmesį skyrė už išlikimą kovojančioms lenkų mokykloms Trakų rajone.

„Vyriausybės programa „Tūkstantmečio mokyklos“ kelia ypatingą grėsmę dviem lenkų mokykloms Trakų rajone, kuriame lenkų švietimui nepalanki yra ir vietos valdžia. Trakų rajono savivaldybė ketina, prisidengdama mokyklų reorganizacija, sumenkinti Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos statusą ir paversti jas kitų švietimo įstaigų filialais“, - posėdyje sakė europarlamentaras Valdemar Tomaševski.

Padėti šioms mokykloms europiniu lygiu Europos Parlamento narių prašė Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos mokinių tėvų komiteto atstovė Agnieška Rynkevičienė: „Mokyklos veikia nuo 1915 metų. Atlaikė du pasaulinius karus, išbandymus įvairiomis valdžiomis ir iki šiol išsaugojo vaikų mokymą lenkų kalba“.

Dabartinė šalies liberalnacionalistinė valdžia toliau tęsia savo brutalius veiksmus, kuriais siekia uždaryti arba sumenkinti keliolikos lenkų mokyklų (įskaitant 8 gimnazijas) statusą Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonuose. Šiuo metu su lenkų mokyklomis kovojama prisidengiant aktyviai stumiama Vyriausybės programa „Tūkstantmečio mokyklos“.

Lapkričio 24 d. Strasbūre vykusiame Tradicinių tautinių ir kalbinių mažumų intergrupės posėdyje, sušauktame Lietuvos lenkų problemoms aptarti, dalyvavo ir europarlamentarai iš Lenkijos: Zbigniew Kuźmiuk, Patryk Jaki, Anna Zalewska, Jadwiga Wiśniewska, Elżbieta Rafalska ir Krzysztof Hetman. Šia svarbia tema pasisakė ir Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos patarėjas tarptautiniais klausimais dr. Bogusław Rogalski.

Rytoj Europos Parlamente jau antrąkart šiais metais bus posėdžiaujama dėl lenkų švietimo Lietuvoje diskriminavimo

2022-11-23T19:13:20+02:00

Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Strasbūre įvyks Europos Parlamento Tradicinių mažumų, tautinių bendruomenių ir kalbų intergrupės posėdis. Europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio prašymu, posėdžio metu europarlamentarai jau antrąkart aptars tautinių mažumų, kurios sudaro didelę šalies gyventojų dalį, padėtį Lietuvoje. Š.m. kovo mėnesį intergrupės vadovybė Loránt Vincze, Kinga Gal, Francois Alfonsi kreipėsi į streikuojančius lenkus ir Lietuvos vadovams įteikė kreipimąsi, kuriuo išreiškė paramą lenkų švietimui Lietuvoje.

Posėdžio metu europarlamentarai nagrinės taip pat šiuo metu Lietuvos valdžios institucijų vykdomus tautinių mažumų teisių pažeidimus, kurie prieštarauja tarptautiniams standartams ir Europos teisei, ypač Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai, kurią Lietuvos Respublika be išimčių pasirašė bei ratifikavo 2000 metais.

Ypatingą dėmesį EP nariai skirs Lietuvos tautinių mažumų kalbinėms ir švietimo teisėms. Intergrupės bendrapirmininkų prašymu, prieš prasidedant diskusijai, šį klausimą pristatys ir referuos europarlamentaras V. Tomaševski. Posėdžio pabaigoje Europos Parlamento intergrupė planuoja išplatinti pareiškimą, raginantį Lietuvos valdžios institucijas gerbti tautinių mažumų teises.

Šiai temai aptarti numatyta 40 minučių: 15 minučių klausimo pristatymui ir 25 minutės diskusijoms dėl pareiškimo suformavimo. Pareiškimu planuojama iškelti, be kitų, tautinių mažumų švietimo problemas ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų oficialaus vartojimo viešoje erdvėje (daugiakalbystės) klausimą.

Protestas prieš lenkų švietimo Lietuvoje diskriminavimą

2022-09-12T11:09:09+03:00

Dėl dabartinės šalies liberalnacionalistinės valdžios vykdomo ir precedento neturinčio išpuolio prieš lenkų mokyklas Lietuvoje, kuriuo siekiama sunaikinti arba sumenkinti keliolikos lenkų mokyklų Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonuose statusą, įskaitant 8 gimnazijas: Medininkų šv. Kazimiero, Buivydžių Tadeušo Konvickio, Egliškių šv. Jono Bosko, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos, Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus, Butrimonių Anos Krepštul bei Paluknio Longino Komolovskio, Vilniaus krašto švietimo bendruomenės rengia prie Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje protesto ir paramos lenkų mokykloms akciją.

Nuo liepos 1 d. iki šių metų pabaigos Čekijos Respublika pirmininkauja ES Tarybai, koordinuodama įvairų užduočių vykdymą ir potencialių problemų sprendimą. Todėl ES Tarybos pirmininkės Čekijos balsas yra labai svarbus sprendžiant aktualius klausimus. Juolab kad Čekijos Respublika yra laikoma pavyzdžiu kalbant apie autochtoninių tautinių mažumų teisių užtikrinimą. Šioje šalyje tautinių bendrijų teisės yra pavyzdingai įgyvendinamos ir jų yra iš tikrųjų paisoma visose srityse, įskaitant švietimą, kultūrą, visuomeninį ir politinį gyvenimą.

Čekija užtikrina visas lenkų mažumos, tankiai gyvenančios Zaolzės rajone, teises, lenkų bendruomenė naudojasi gerai išvystyta švietimo lenkų kalba sistema ir yra geras pavyzdys, kaip Čekijos Respublika užtikrina tautinių mažumų teises ir pavyzdingai jas traktuoja.

Todėl labai tikėtina, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Čekijos Respublika pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo teigiamus sprendimus dėl tautinių mažumų teisių užtikrinimo, tuo pačiu apgins Lietuvos lenkus nuo diskriminacijos, įskaitant švietimo sritį.

Protesto ir paramos lenkų mokykloms akcija vyks ketvirtadienį, rugsėjo 15 d., 15.00 val. prie Čekijos Respublikos ambasados (Birutės g. 16, Žvėryno mikrorajonas Vilniuje).

Oficialų prašymą surengti 300 asmenų protesto akciją prie Čekijos Respublikos ambasados lenkų švietimo bendruomenės pateikė Vilniaus m. savivaldybei rugsėjo 7 d.

Organizatoriai pranešė, kad Vilniaus m. savivaldybė rugsėjo 8 d. išdavė oficialų leidimą surengti paramos lenkų mokykloms akciją rugsėjo 15 dieną 15.00-16.00 val. prie Čekijos Respublikos ambasados Žvėryne.

LLRA-KŠS gina tautines mažumas Lietuvoje nuo provokacijų, kurios kursto tautinę nesantaiką

2022-05-20T14:45:06+03:00

Prieš kurį laiką Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas, Seimo narys Česlav Olševski kreipėsi į prokuratūrą pabrėždamas, kad socialinių tinklų platformos tampa neapykantos, tautinės nesantaikos kurstymo, grasinimų susidoroti ir kt. panašių dalykų skleidimo erdve, kuri nėra pakankamai stebima atsakingų institucijų ir asmenys nebaudžiamai tuo naudojasi. Seimo narys persiuntė iš piliečių gautas asmens Tomo Šiuipio socialinių tinklų profilio nuotraukas, iš kurių matyti, kad minėtas asmuo leidžia sau kurstyti tautinę nesantaiką prieš rusų ir lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, prilygindamas Lietuvos piliečius, rusų ir lenkų tautines mažumas ir jų mokyklas rusofašistinei irštvai ir kviesdamas nuo jų apvalyti Lietuvą. Pareiškėjas prašė imtis veiksmų ir pradėti tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Tokiu būdu parodyti Lietuvos institucijų nepakantumą tokioms apraiškoms ir atlikti prevenciją į ateitį, kad tokie dalykai nepasikartotų.

„Tokie atvejai, kuomet žmogus tikslingai kursto tautinę nesantaiką, tyčiojasi ir ragina susidoroti negali būti toleruojami ir praleidžiami pro akis. Manome, kad tai yra labai pavojingos apraiškos, kurios gali peraugti į daug dramatiškesnius įvykius, jei laiku nebus sureaguota ir tokių išpuolių iniciatoriai nebus viešai nubausti“ – kalbėjo Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškių šeimų sąjungos atstovas Česlav Olševski.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-asis skyrius įvertinęs situaciją ir įsigilinęs į Seimo nario pateiktus argumentus pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, kurio metu reikalinga skirti objektų tyrimą tam, kad nustatyti ar viešai paskleistoje informacijoje yra neapykantos kalbos, nukreiptos į tam tikrą asmenų grupę, požymių, apklausti informaciją paskleidusį asmenį bei atlikti kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikalingus proceso veiksmus. BK 170 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tomo Šiuipio viena iš citatų: „Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos rusų mokyklose (įtariu, kad lenkų irgi) yra pilna mokytojų ar net mokyklos direktorių, kurie, jei tik nebijotų, pozuotų nuotraukose su Z raide. Ten visada buvo rusofašistų irštva, ir mes nieko nedarėme, kad tai pasikeistų. Dabar yra gera proga. Į Lietuvą atvyko ir atvyksta nemažai ukrainiečių mokytojų. Jos galėtų puikiai pakeisti vatines šiukšles rusų mokyklose. Čia yra mūsų šansas apsivalyti nuo penktos kolonos kartą ir visiems laikams.“

Portalo L24.lt redakcija stebės ikiteisminio tyrimo eigą ir informuos skaitytojus apie prokuratūros priimtus sprendimus.

Balandžio 26 d. prie JAV ambasados – Vilniaus krašto lenkų protesto akcija lenkų mokykloms apginti

2022-04-25T14:27:41+03:00

Antradienį, balandžio 26 d., prie JAV ambasados pastato Vilniuje (Akmenų g. 6) 16 val. įvyks sekantis Vilniaus krašto lenkų protestas tautinių mažumų mokykloms Trakų rajone (Paluknio Liongino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos) apginti.

Mitingo metu, pasisakant prieš tautinių mažumų diskriminaciją, bus prašoma palaikymo kovoje už Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisių garantavimą ir Lietuvos valdžios institucijų tarptautinių standartų laikymosi užtikrinimą.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausias demokratijos ir žmogaus teisių garantas ir gynėjas euroatlantiniame bloke ir visame pasaulyje, kuris užtikrina demokratijos principų, teisės viršenybės ir tarptautinių dokumentų laikymąsi.

Oficialų leidimą protestui prie JAV ambasados rengti Vilniaus miesto savivaldybė mokyklų komitetų atstovams išdavė ketvirtadienį, balandžio 21 d.

IŠREIKŠKIME SOLIDARUMĄ!

TIK KARTU ESAME JĖGA!