Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė. Jei prieš 10 metų tik nedidelė jų dalis turėjo galimybę išvykti, šiandien fizinis atstumas tampa vis mažesne kliūtimi. Dideli atstumai susitraukia, nebėra sienų, o dažnai ir kalbos barjerų. Migraciją iš kaimų ir miestelių į didesnius miestus keičia migracija Europos ar pasaulio mastu, todėl greta studijų Lietuvoje lygiagrečiai vertinamos ir galimybės studijuoti užsienyje. Jaunimas nori praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų šalių kultūra.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti užsibrėžtą tikslą pereiti prie kokybe pagrįstų intensyvesnių studijų, kurių modelis taikomas daugelyje Vakarų Europos šalių – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) startuoja pirmoji Lietuvoje 3 metų trukmės bakalauro studijų programa, rengsianti komunikacijos specialistus.

Lietuvos vaikų ugdymas turi atitikti globalizacijos bei pasaulinio technologijų šuolio keliamus iššūkius. Pedagogų rengimo sistemą pertvarkyti siūlanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad žinių ir informacijos kaupimui vienareikšmiškai pralaimint prieš kūrybiškumą ir kitų bendrųjų kompetencijų svarbą, šalyje būtina rengti platesnio profilio ir nuolat kompetencijas gilinančius ugdymo specialistus.

Šiandien, birželio 2 d., Seimo Pirmininkas susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu, Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, su kuriais aptarė auštojo mokslo reformą šalyje, rašo lrs.lt.

Ketvirtadienį prasidėjo bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas, pirmąkart naudojantis bendrojo priėmimo sistema bus galima registruotis ir į profesines mokyklas. Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 19 universitetų, 21 kolegija ir daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų. Apie tai praneša Švietimo ir mokslo ministerija.

„Seniai praėjo tie laikai, kai mokytojas galėjo prašyti savo mokinių padėti į šalį mobiliuosius telefonus ir tik žiūrėti, ką jis rašo ant lentos“, – sako Ondřejus Staněkas, Prahos Ekonomikos universiteto dėstytojas. Viešojo kalbėjimo ekspertas, įvaizdžio konsultantas savo patirtimi dalijosi Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotoje tarptautinėje savaitėje, kurioje dalyvavo akademiniai darbuotojai iš daugiau nei 20 Europos universitetų.

Vilniaus universitetas (VU) šį rudenį pasitiks su keliomis naujomis bakalauro studijų programomis. Viena jų – „Informacinių sistemų inžinerija“ Matematikos ir informatikos fakultete. „Tai – platesni žinių, gebėjimų ir tyrimų horizontai mėgstantiems informatiką ir norintiems aktyviai dalyvauti pasauliniuose technologijų pažangos procesuose“, – programą apibūdina jos kūrėjai dr. Povilas Treigys ir dr. Jolita Bernatavičienė. Su jais plačiau pasikalbėjome apie programos atsiradimą, jos ypatumus ir karjeros perspektyvas ją baigusiems absolventams.

Švietimo ir mokslo ministerija nustatė aukštesnę studijų programų rentabilumo kartelę. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Taip pat ministrės pasirašytame įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Tai padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo.

Reformuojant aukštąjį mokslą numatoma studijų programų skaičių mažinti nuo 1800 iki 700 – planuojama, kad neliks tų programų, kurios surenka per mažai studentų.

Kokią sritį rinktis studijoms? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs ateityje? Kokia specialybė bus paklausiausia? Šiuos ir kitus klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir ateities karjerą. Tuo tarpu studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24