Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 metų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2022 m., kaip ir 2021 m., stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 metais.

Liepos 5 dieną Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė matematikos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų rusų ir anglų, istorijos, geografijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Didžiausio dėmesio sulaukė žinia, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik du trečdaliai laikiusių (67,61 procentai). Prasti matematikos valstybinio egzamino rezultatai nemažai daliai abiturientų gali užkirsti kelią aukštosiose mokyklose pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

​Kasmet antrą vasaros pusę, kai aprimsta egzaminų karštinė, į Vilniaus teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipiasi daug Lietuvos jaunuolių, vykstančių studijuoti į užsienį. Būsimieji studentai ir tęsiantieji mokslus svetur teiraujasi, ar reikia ligonių kasai pateikti kokius nors dokumentus, kad nenutrūktų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Šiemet tuo ypač domisi studijuosiantieji Jungtinėje Karalystėje (JK).

Visuomenės sveikatos studentams – gretutiniai informatikos įgūdžiai, būsimiesiems informatikams – žinios apie sveikatos priežiūros sistemą. Dvi Kaune veikiančios aukštosios mokyklos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – kitais mokslo metais pradeda abipuses gretutines studijas.

Prieš kelerius metus Moterų inžinierių bendruomenės atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei 10 proc. Europoje dirbančių inžinerijos srityje yra moterys. Todėl iki šiol gajus stereotipas, kad technologijų mokslus dažniau renkasi vaikinai, tačiau neretai pasitaiko, kad inžinerija domisi ir merginos. Didinti merginų inžinierių gretas ryžosi ir Vilniaus Gedimino technologijos universitete (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultete bioinžinerijos studijas baigusi Gabija Švenčionytė, savo gyvenime gebanti suderinti inžinerijos mokslus ir didžėjės veiklas.

Aktyvi, bendraujanti asmenybė, besistengianti į daugelį situacijų žiūrėti pozityviai, tačiau retkarčiais mėgstanti pabūti viena su savo mintimis – taip save apibūdina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos 3 kurso studentė Greta Petraitytė, kuri gyvenime vadovaujasi fraze: „drąsiems ir pats Dievas padeda.“ „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis, tačiau sėkmingas – jaučiuosi esanti savo vėžėse“, – studijų pasirinkimu džiaugiasi VGTU studentė.

Mintys apie galimybes tęsti studijas magistrantūroje gali aplankyti skirtinguose gyvenimo etapuose – iš karto baigus bakalauro studijas, įsiliejus į darbo rinką ir ėmus svarstyti apie tolimesnį karjeros kelią arba net gerokai vėliau, pajutus tam tikros srities žinių atnaujinimo poreikį. Neretai su šiomis mintimis kartu kyla ir dvejonės – o kas iš to? Kodėl reikalingos magistrantūros studijos? Kokią naudą jos neša?

Kelis mėnesius trukusi COVID-19 pandemija pakoregavo įprastinę švietimo sistemos veiklą – visais įmanomais būdais siekta užtikrinti kokybišką studijų proceso organizavimą nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į esamą situaciją šalyje bei siekdamas sudaryti stojantiesiems daugiau galimybių derinti studijas su įprastine veikla, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo rugsėjo 1 dienos iki 50 procentų nuolatinių magistrantūros studijų apimties organizuos nuotoliniu būdu.

COVID-19 pandemiją Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečiakursė Verslo vadybos fakulteto finansų inžinerijos studentė Viktorija Michnovič pasitiko Taivane, kur šiuo metu studijuoja pagal „Erasmus+“ mainų programą. Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais jaunimo čempionė pasakoja, kad jos kelias į studijas buvo vingiuotas, o susiorientuoti, su kokia sritimi susieti savo profesinę karjerą, labiausiai padėjo per pertraukos metus (ang. gap year) įgyta patirtis dirbant ir savanoriaujant.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24