Lietuvoje per daug žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Atsižvelgdama į regionuose augantį dviejų ar daugiau dalykų mokytojų poreikį, Švietimo ir mokslo ministerija nuo rugsėjo 1 d. finansuos pedagogų, norinčių mokyti antro dalyko, studijas. Iki birželio pradžios vyko mokytojų atranka į studijas aukštosiose mokyklose, kur galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų. Daugiausia paraiškų (80) sulaukta į ikimokyklinio ugdymo studijų programą.

Nuo šio rudens būsimų studentų, gyvenančių Šiauliuose, laukia pokyčiai. Vilniaus universitetas (VU) dvi studijų programas, vieną bakalauro ir vieną magistro, vykdys Šiauliuose, rašoma pranešime spaudai.

Birželio 13 d. patvirtintos Vilniaus universiteto (VU) pedagogikos studijų programos „Vaikystės pedagogika“ ir „Gamtamokslinis ugdymas“. Stojantieji į bakalauro studijas jas jau gali rinktis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje, rašoma pranešime spaudai.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas suinteresuotų šalių nuomonės tyrimas atskleidžia, kad vos 43 proc. moksleivių savo pasirengimą siekti aukštojo išsilavinimo vertina teigiamai. 37 proc. moksleivių pasirengimą vertino neutraliai, o 13 proc. - neigiamai.

Valstybinis studijų fondas paskelbė studijų geriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo konkursą.

Lietuva imasi remti į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į tėvynę savo studentų studijas. Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią į paramą studijoms užsienyje galės pretenduoti studentai, įstoję į bet kurią iš 100 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

Šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms buvo siekiama atliepti darbo rinkos poreikius, informuoja ŠMM. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose didinamas toms studijų krypčių grupėms ar kryptims, dėl kurių specialistų trūkumo išreikšta investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pozicija.

Atėjus pavasariui, dalyje šeimų kyla nerimo banga – ar vaikas gerai išlaikys egzaminus, ar jis tinkamai pasiruošęs, koks universitetas pakvies studijuoti ir į kokią specialybę? Jeigu jaunas žmogus pasirinko išsilavinimo siekti užsienyje, tėvams atsiranda dar viena nerimo priežastis – kaip vaiką paleisti ir užtikrinti, kad jam toli nuo namų viskas seksis gerai? Psichologė Laura Rimkutė sako, kad tai – normali psichologinė būsena, nes ateitis – kupina nežinomybės, o nežinomybė gąsdina. Pasak jos, iš anksto daugumą dalykų suplanavus ir pamažu pratinantis prie išsiskyrimo minties, šis „atotrūkis nuo bambagyslės“ nebus toks skausmingas.

„Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo, jie nenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų, jie nori imtis realių veiksmų“, – sako Monterėjaus technologijos universiteto (Tecnológico de Monterrey, Meksika) akademinių reikalų direktorius dr. Martinas Velazguezas. Bendradarbiavimo ir komunikaciniai įgūdžiai, informacinis raštingumas, kūrybiškumas, pilietiškumas bei problemų sprendimas – šie pagrindiniai įgūdžiai, pasak profesoriaus, turi apimti XXI a. mokymosi etapus.

Puslapis 1 iš 18
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24