Nacionalinė švietimo agentūra pateikia preliminarius duomenis apie streiką bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, visą informaciją galima rasti šioje nuoroodoje.
Streiko duomenų švieslentėje skelbiami pedagoginių darbuotojų ir kiek iš jų mokytojų, dalyvaujančių įspėjamajame streike, skaičius.
Pagal duomenis galima pamatyti, kad daugiausia streikuojančiųjų yra Klaipėdoje, tuomet rikiuojasi Kaišiadorių rajonas, Panevėžys, Utenos rajonas.
Pagal NŠA inf.
Nacionalinė švietimo agentūra pateikia duomenis apie įspėjamąjį streiką bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose.
Įspėjamojo streiko duomenų švieslentėje skelbiami pedagoginių darbuotojų ir kiek iš jų mokytojų, dalyvaujančių įspėjamajame streike, skaičius. Duomenis galima filtruoti pagal mokyklas ir savivaldybes.
Taip pat skelbiamas bendras institucijų, kuriose vyksta įspėjamasis streikas, darbuotojų skaičius, ir kita aktuali su streiku susijusi informacija: Darbo kodekso straipsniai, kas yra streikas ir kaip jis vyksta; paaiškinimai, kuo skiriasi pedagoginiai darbuotojai ir mokytojai.
Visą informaciją rasite paspaudę šią nuorodą
NŠA inf.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas teigia, kad derybos dėl mokytojų atlyginimų bei etatinio apmokėjimo klausimo stringa dėl to, jog Seimas nėra patvirtinęs Vyriausybės strategijos. Profsąjungos lyderis taip pat akcentuoja, kad ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius neįdėjo pakankamai pastangų, kad visus tenkinantis sutarimas būtų pasiektas.
„Sulaukus atsakymo iš Vyriausybės, mūsų noras būtų bendromis pajėgomis eiti į Seimą ir spausti Seimą, kad patvirtintų, ką Vyriausybė parengė. Tai tenkintų ir mokslininkus, kurie pasipiktinę, ir darželio auklėtojus, ir mokytojus, nes dabartiniai variantai yra prastesni ir galutinai neaišku, kas bus daroma su etatiniu darbo apmokėjimu“, – žurnalistams kalbėjo A. Navickas.
LŠDPS pirmininko teigimu, derybas stabdo ir tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė darbo grupę tik iš sau palankių profesinių sąjungų.
„Reikia pripažinti, kad ministras nieko nedarė tą pusmetį ir neatliko jokių veiksmų netgi po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadų. Sudaryti darbo grupę tik iš sau palankių profesinių sąjungų, tai iš tikrųjų tas pats, kas nieko nepadaryti“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, pirmas žingsnis, norint pradėti dialogą – patvirtinti Vyriausybės strategiją, susijusią su mokytojų atlyginimais.
„Manau, kad (Vyriausybės – ELTA) strategijos patvirtinimas būtų pirmas žingsnis dialogo pradžiai“, – profsąjungos poziciją išreiškė A. Navickas.
Anot A. Navicko, LŠDPS profsąjunga nekeičia savo pozicijos, jei Seimas toliau ignoruos Vyriausybės strategiją, bus skelbiamas streikas.
„Mes tos (streiko – ELTA) galimybės neatmetame, jeigu Seimas ir toliau ignoruos šią strategiją, tai kito kelio kaip ir nebelieka, tik datos parinkimo klausimas. (...) Vargu ar pavyktų tai suspėti dar šiemet, tai turbūt persiristų į kitus metus“, – kalbėjo A. Navickas, akcentuodamas, kad Seimas, Vyriausybės strategijos patvirtinimui laiko turi iki 2020 metų biudžeto priėmimo.
Savo ruožtu, švietimo, mokslo ir sporto ministras, nepaisant neramumų tarp profesinių sąjungų, džiaugėsi, kad lėšų mokytojų atlyginimo didinimui visgi pavyko atrasti.
„Gera naujiena, kad nepaisant šių neramumų, formuojant biudžetą, visgi pavyko pasiekti, jog pagrindine apimtimi toje pačioje viešojo sektoriaus strategijoje lėšos numatytos. Papildomai netgi švietimo pagalbos specialistams kitais metais numatyta virš 10 mln., ko šiais metais neturėjome. Taip pat kitais metais, pradedant jau nuo sausio 1d., numatyta išlyginti ikimokyklinio, priešmokyklinio pedagogų darbo užmokesčio dydžius su kitų (mokytojų atlyginimas – ELTA)“, – teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad nuo rugsėjo 1 d., atsižvelgiant į visų švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, sutarta, jog atlyginimai mokytojams didėtų ne mažiau kaip 10 proc.
Anot A. Monkevičiaus, numatyta, kad tyrėjų, mokslininkų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis taip pat didės ir tai bus daroma nuosekliai, pradedant nuo rugsėjo mėnesio.
Ministras teigia rimtai vertinantis profesines sąjungas kaip socialinius partnerius ir siūlo joms jungtis, nes daugeliu atvejų švietimo profsąjungų interesai sutampa.
„Aš vertinu rimtai kiekvieną socialinį partnerį ir manau, kad tikrai būtų naudingą joms konsoliduotis ir jungtis, tuo labiau, kad reikalavimai daugeliu atveju yra panašūs. (...) Prisijungti galėtų ir mokyklų vadovų profesinė sąjunga, kad kiek galima geriau išreikštume interesą ir įsipareigojimą“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Pirmadienį švietimo ir mokslo darbuotojai bei Vyriausybė pasirašė kolektyvinę sutartį, numatančią 2020 metais mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.
Reikalavimus kėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.
Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.
Pirmadienį švietimo ir mokslo darbuotojai ir Vyriausybė pasirašė kolektyvinę sutartį, numatančią 2020 metais mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.
„Noriu akcentuoti, kad tai, kas buvo pasirašyta dabar, ir sutartys, kurios buvo pasirašytos, jos yra įgyvendinamos, to, kas įstatymiškai nėra patvirtinta, natūralu, kad įgyvendinti nėra pagrindo“, – po kolektyvinės sutarties pasirašymo kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Ministras pirmininkas džiaugėsi, kad sutarimas buvo pasiektas ir švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kils.
„Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir praktiškai visi lūkesčiai yra atliepti. Ypatingai džiugu pasakyti, kad ikimokyklinio ugdymo specialistų laukia per keletą etapų, praktiškai, iki 30 proc. atlyginimų padidinimas ir suvienodinimas su mokytojų atlyginimais, taip pat didės mokytojų atlyginimas 10 proc., dėstytojų atlyginimai (...) švietimo pagalbai taip pat numatytos ir skirtos lėšos“, – kolektyvinėje sutartyje numatytus punktus vardino S. Skvernelis.
Pasirašant sutartį dalyvavo premjeras S. Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir švietimo profesinių sąjungų atstovai.
ELTA primena, kad pastarąjį penktadienį ir šį pirmadienį į posėdžius susirinko Kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėjanti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką.
Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.
Komisiją sudarė profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.
Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.
Ketvirtadienį visoje Lietuvoje prasidės daugiausiai švietimo darbuotojų vienijantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotas mokytojų streikas dėl neįgyvendintų Vyriausybės pažadų kelti mokytojams atlyginimus.
Švietimo profsąjunga streikuoja dėl to, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesilaiko liepos mėnesį pasirašytos sutarties, numatančios kelti mokytojams atlyginimus. Vyriausybės teigimu, susitarimo įgyvendinimui 2020 metų biudžete trūksta 62,2 mln. eurų.
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas ir Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė kartu su Vilniaus mokytojais streikuos nuo 8 val. Vilniaus Pilaitės gimnazijoje ir 9 val. Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykloje.
„Žinoma tiksliai, kad absoliučiai visos švietimo ir ugdymo įstaigos, ir vadovai gavo raštą apie vyksiantį streiką, visi merai gavo raštą apie vyksiantį streiką. Streike dalyvaus visos 2017 metais kolektyvinę Lietuvos švietimo ir mokslo šakos sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos, išskyrus vieną, kuri atsisakė pasirašyti“, – dar pirmadienį Eltai teigė E. Milešinas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
ELTA primena, kad švietimo darbuotojai sako esantys nepatenkinti, nes profsąjungos susitarimo su Vyriausybe įgyvendinimui po biudžeto pristatymo Seime trūksta kiek daugiau nei 62 mln. eurų. Profsąjunga reikalauja, kad 2020 m. biudžete būtų realizuotas 2017 metais su Švietimo ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.
Taškas dar nėra padėtas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, komentuodamas streikuoti ketinančių švietimo profsąjungų reiškiamus priekaištus, dėl biudžete numatytų mažesnių nei buvo sutarta lėšų švietimo bendruomenei.
„Taškas nėra padėtas. Ir aš pats asmeniškai, ir politikai, ir premjeras – mes daug ką skaičiuojame, ieškome variantų, kad ta suma augtų ir, mano galva, mes turėtume pasiekti tai, kas yra numatyta šakos kolektyvinės sutarties projekte“, - LRT radijui sakė A. Monkevičius, pridurdamas, kad Vyriausybė visgi turės surasti trūkstamas lėšas švietimo darbuotojų reikalavimams įgyvendinti.
„Biudžetas grįžta į Vyriausybę, po to dar kartą bus svarstomas Seime, manau, kad mes turėtume to siekti“, - teigė ministras, primindamas, kad švietimas buvo paskelbtas prioritetine sritimi valstybėje.
A. Monkevičiaus manymu, finansinių šaltinių, būtinų realizuoti švietimo darbuotojų reikalavimus, dar galima surasti.
„Galima kalbėti apie neapmokestinamų pajamų tempo lėtinimą, galime ieškoti ir kitur. Bet jei kalbame, kad švietimas yra prioritetinė sritis – nenoriu spekuliuoti gražiomis frazėmis – mes turėtume atrasti biudžete tą sumą. Priešingu atveju nuvilsime pedagoginę bendruomenę“, - LRT radijui kalbėjo A. Monkevičius.
Ministras pridūrė, asmeniškai suprantantis jau ketvirtadienį streikuoti ketinančių pedagogų nepasitenkinimą.
„Aš visiškai pripažįstu, kad tas nepasitenkinimas yra natūralus ir man priekaištai yra pagrįsti. Aš turiu padaryti viską, kad sutartis būtų įgyvendinama“, - apibendrino A. Monkevičius.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga lapkričio 28 d. skelbia terminuotą dviejų valandų streiką.
Švietimo darbuotojai sako esantis nepatenkinti nes profsąjungos susitarimo su Vyriausybe įgyvendinimui po biudžeto pristatymo Seime trūksta kiek daugiau nei 62 mln. eurų.
Profsąjunga reikalauja, kad 2020 m. biudžete būtų realizuotas 2017 metais su Švietimo ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.
Nepaisant aštrių diskusijų 2020 metų biudžeto projekte kol kas numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų. Pirmadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) informavo, kad ketvirtadienį taip pat skelbs įspėjamąjį streiką.
Po Seime vykusio susitikimo su valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad lapkričio 28 d. nuspręsta skelbti terminuotą streiką.
„Šiandien mes savo profesinėje sąjungoje sukūrėme streiko komitetą ir lapkričio 28 dieną bus skelbiamas terminuotas dviejų valandų streikas“, – pranešė E Milešinas.
Pasak jo, po diskusijų Seime kol kas nesimato reikšmingų poslinkių, kad būtų vykdoma 2017 metais su jo vadovaujama profesine sąjunga pasirašyta kolektyvinė sutartis.
„Seime – siūlymai, pasiūlymai, bet vis dėlto grįžta atgal į Vyriausybę biudžeto projektas, Vyriausybė naujai performuoja, ir tada mes matysime tai, ką dabar siūloma, ar tai „atsigula“. Nes mes liepos mėnesį pasirašėme ir nuo to laiko vis keičiasi. Šiandien išgirdome, kad lyg randa 10 milijonų eurų pagalbos specialistams, 6 mln. ikimokyliniam ugdymui. Poslinkis yra, bet dar iki visų įsipareigojimų trūksta apie 40 milijonų“, – sakė E. Milešinas.
Ekspertai mažina ekonomikos augimo prognozes, todėl galimybės skirti daugiau lėšų švietimui yra ribotos, pedagogų profesinių sąjungų vadovams pabrėžė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Per frakcijos bendrą posėdį su pedagogų profesinių sąjungų atstovais R. Karbauskis kaltino ne tik ekonomikos lėtėjimą, bet ir opoziciją, kurios iniciatyva Seimo komitetuose balsavimais buvo išpūstas poreikis ateinančių metų finansavimui įvairioms sritims.
„Jeigu visi komitetai būtų balsavę labai atsakingai ir būtų vertinę tiktai būtiniausius poreikius kaip užduotį, tai galbūt būtų lengviau šnekėti. Aš dabar negaliu įvertinti skaičiais to būtinojo poreikio, nes tas keli šimtai milijonų, kuris buvo įvardintas tai yra keliems komitetams balsavus visiškai nekontroliuojamai, neieškant šaltinių. Tai šitoje situacijoje tikiuosi, kad vis dėlto maksimaliai ką galėsime, mes padarysime“, – po posėdžio sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskis per posėdį pedagogų profsąjungoms žadėjo padaryti viską, kas įmanoma, bet sakė nežinąsmar to pakaks, kad jie nestreikuotų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje dalyvavo Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas, jo pavaduotojai Audrius Jurgelevičius ir Ramūnas Znutas bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Po ketvirtadienį vykusio susitikimo su pedagogų profesinių sąjungų atstovais švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė nenorįs, kad pedagogai įvykdytų savo pažadą streikuoti. Ministras tikino sieksiąs, kad ateinančių metų biudžete būtų skirta tiek lėšų, kad galima būtų įvykdyti 2017 metais pasirašytą sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesine sąjunga (LŠMPS).
Apie tai esą jis yra kalbėjęs ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Galvoju, kad galutinis suminis rezultatas turėtų būti, kad ta dalis nuo bendrojo vidaus produkto, kuri tenka švietimui, nesumažėtų, lyginant su praėjusiais metais. Šiuo metu keturių šimtųjų trūksta, bet jeigu skaičiais paverstume, tai ir yra keliasdešimt milijonų. Dabar galvoju, kad pagrindinis dalykas yra apie 44 milijonus (...), visų mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimą 10 procentų. Tai yra tas skaičius, kuris yra sudėtingiausias. Tai čia tikrai reikia pagalvoti, kaip mes galėtume rasti išteklių 44 milijonams“, – sakė A. Monkevičius.
Iš kur konkrečiai tikimasi paimti trūkstamų milijonų, ministras nedetalizavo, tačiau užsiminė, kad vidinių ministerijos resursų tam neužteks ir reikės lėšų ieškoti mokesčių sistemoje ar kitose srityse.
„Papildomų rezervų mes matome, galvodami ne tik apie vidinius išteklius, kuriuos mes jau ir panaudojome. Ir, tiesą sakant, tai yra nemažai, per trumpą laiką mes daug padarėme konsoliduodami viešuosius pirkimus, pertvarkydami pavaldžių institucijų tinklą, matome ir daugiau galimybių optimizuojant bendro ugdymo mokyklų tinklą. Tačiau kai kalbame apie mokytojų darbo užmokestį, aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį, tai čia tikrai reikia sprendimo galvojant, kaip konstruoti pajamas, neapmokestinamųjų pajamų didinimo galbūt šitą skalę, galbūt kitą mokesčių sistemą, pasižiūrint iš kitų sektorių. Turime visgi orientuotis į tai, kas valstybei yra prioritetas. Tai aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes turime iš kultūros, sveikatos ar pensijų kažką nuimti ir perkelti mokytojų labui. Manau, kad tai turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė“, – sakė A. Monkevičius.
Ministro teigimu, jis turi palaikymą iš premjero S. Skvernelio, ir pinigų bus ieškoma.
„Aš iš premjero išgirdau pažadą, kad bus siekiama šito. Ir tai yra svarbu. Jeigu premjeras pasakytų, kad nėra galimybių, tai aš tokiu atveju nebematyčiau iš viso galimybės kažką daryti. Bet premjeras aiškiai pasakė, kad tai yra ir jo siekiamybė, ir jis stengsis įgyvendinti tai, kas yra numatyta mūsų susitarime su šita profesine sąjunga“, – sakė A. Monkevičius.
Ketvirtadienį prieš švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimą su profesinių sąjungų atstovais Vilniuje prie ministerijos iš visos šalies suvažiavę Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠMPS) nariai surengė piketą, reikalaudami didinti finansavimą švietimui.
Ministras A. Monkevičius ateinančių metų švietimo finansavimo galimybes aptarė su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovais.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė patvirtino, kad švietimo sektoriaus atstovai iš tikrųjų ruošiasi streikui.
„Kol kas realūs pasiruošimai streikui iš tiesų yra pas švietimiečius, galiu tą patvirtinti, kad šiuo metu intensyviai dirba teisininkai prie procedūrinių dalykų. Jeigu valdantieji neištaisys savo klaidų ir nevykdys įsipareigojimų, streikas bus. Tikimės, kad klaidos bus ištaisytos, tačiau šiuo metu tiek medikai, tiek kultūros darbuotojai, tiek ugniagesiai, socialiai jautrios grupės irgi žiūri biudžetą. Deja, ne viskas jiems patinka.
Tačiau dar kažkokių signalų, kad būtų ruošiami teisiniai procesai dėl streiko, kol kas nėra. Bet tai nereiškia, kad jo nebus“, – sakė I. Ruginienė.
Kaip ELTA jau rašė, praeitą savaitę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) skelbė baigusi derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas Eltai sakė, kad ministerija ne su visais LŠDPS reikalavimais sutiko, todėl neatmestina streiko galimybė. Pasak jo, nesutarta dėl mokytojų etato sudėties.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) sprendimas skelbti streiką, nes Vyriausybė esą nevykdo įsipareigojimo kelti pedagogams atlyginimus, yra nepagrįstas, nes pasirašytas sutartis Vyriausybė vykdo.
„Profesinės sąjungos kalba apie naują sutartį, naują sutartį, kuriai pasirašyti nebuvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tie įsipareigojimai, kurie pasirašyti, tai mes tikrai norime, ir, matyt, pavyks mums padaryti, kad jie būtų įgyvendinti ir įvykdyti. Aš kalbu apie galiojančią sutartį. Na, o streikas, jis parodė ir pernai, eturi jokio racionalumo, tiktai sukelia sumaištį pedagogams, moksleiviams, institucijoms ir baigiasi be jokių rezultatų“, – pabrėžė premjeras S. Skvernelis.
Jis ragina streikuoti žadančius pedagogus sėsti prie derybų stalo.
„Tai aš siūlau sėsti, kalbėtis, ieškoti sprendimo būdų“, – pridūrė premjeras S. Skvernelis.
Jis taip pat sukritikavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstietičio“ Eugenijaus Jovaišos raginimus švietimo reikmėms papildomai kitąmet numatyti daugiau kaip 70 mln. eurų.
„Užregistruoti galiu ir aš labai daug kaip Seimo narys, ir 100 mln. kam nors, bet reikia nurodyti finansavimo šaltinį. Nurodant finansavimo šaltinį „Finansų ministerijos asignavimų mažinimas“, tai reiškia, kad Lietuva arba turi atsisakyti įsipareigojimų ir nevykdyti kalbant apie senus, prieš dešimt metų padarytus, finansinius įsiskolinimus, kalbant apie paskolas mūsų ir jų refinansavimą, arba nemokėti Europos Sąjungai į biudžetą savo indėlio. Tai, matyt, nei vienas, nei kitas kelias nėra labai tinkamas“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Išgirdusi Vyriausybės planus dėl ateinančių metų finansavimo švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje, nes ateinančių metų biudžeto projekte Vyriausybė nenumatė lėšų profsąjungai duotiems įsipareigojimams vykdyti.