Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę, kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

Greitai besisukančioje rutinoje, apsupti milijono darbų ir rūpesčių, valgymui dažnai neskiriame tiek dėmesio, kiek reikėtų. Skubūs pietūs prie kompiuterio, vakarienė priešais televizorių ar greitas užkandis bėgant į susitikimą – tokie kasdieniai mitybos įpročiai dažnai yra lydimi nemalonaus pilvo pūtimo, sunkumo, persivalgymo jausmo, o ateityje gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų. BENU vaistininkė ir profesionali kūno rengybos sportininkėJūratė Vaičiūnienė ragina bent retkarčiais stabtelėti ir valgyti sąmoningai bei pasakoja, kas yra sąmoningas valgymas ir kodėl jis svarbus mūsų sveikatai ir gerai savijautai.

Praėjusią vasarą Vilniuje pirmą kartą organizuotas šimto dienų atviros skaityklos projektas „Vilnius skaito" keliasi į besikeičiantį Vilnius stoties rajoną ir tampa „Lietuvos geležinkelių" įgyvendinamo modernaus verslo ir mobilumo centro „Vilnius Connect" projekto dalimi. Nuo sausio 8-osios vilniečiai ir miesto svečiai knygas galės skaityti Vilniaus geležinkelio stoties pagrindinėje salėje.

Skaitymo įpročius galima ugdyti jau nuo kūdikystės, ir ši ankstyvojo lavinimo naujovė yra įtraukta į Skaitymo skatinimo programą 2019–2024 metams. Šią programą parengusi Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija siekia įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką – didinti įvairaus amžiaus visuomenės narių susidomėjimą skaitymu, užtikrinti skaitančios aplinkos kūrimą bei prieinamumą.

Rugsėjo 8 d. Šalčininkų miesto centrinėje aikštėje Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizavo lenkų rašytojo, dramaturgo Stefano Žeromskio romano „Pavasarėjant“ („Przedwiośnie”) garsinį skaitymą.

Kaip parodė šiandien skelbiamas PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas, Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją ir mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai). Apie tai praneša Švietimo ir mokslo ministerija.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacijai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad mažėjant gyventojų mūsų šalyje, knygų, ypač lietuvių kalba, skaitomumas dar labiau sumenks?

„Šiandien gyvename dalyvavimo kultūroje – kiekvienas iš mūsų yra ir turinio kūrėjas, ir jo vartotojas“, – teigia Vilmantė Liubinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros profesorė. Pasak jos, nors šiandien visi esame rašytojai ir skaitytojai – skaitome ir rašome visą dieną – vienareikšmiškai teigti, kad žmonės tapo raštingesni, negalima.

Praėjus pusei metų nuo pirmosios lietuviškos integruotos el. knygų parduotuvės ir skaityklės išmaniesiems įrenginiams „Milžinas" pristatymo, išryškėjo lietuvių skaitomiausių el. knygų sąrašas. Jame dominuojantys erotiniai, meilės romanai ir populiariosios psichologijos knygos, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24