Šių pratybų tikslas – patikrinti, kaip valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, taip pat į galimus išpuolius prieš įvairius infrastruktūros objektus ar valstybės institucijas, kaip vyktų gyventojų evakavimas iš skubių apsaugomųjų veiksmų veiklos zonos ir kt.

Šiose pratybose dalyvaus Nacionalinė saugumo komisija, Nacionalinis krizių valdymo centras, 6 ministerijos, 5 valstybės institucijos ir įstaigos, visos šalies savivaldybės ir 7 nevyriausybinės organizacijos.

Be to, tą pačią dieną, 10.00 val., bus tikrinama ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – šalies gyventojai girdės sirenų gausmą. Gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Siekiant įvertinti gyventojų perspėjimo ir informavimo mobiliųjų operatorių tinklais siunčiamais pranešimais į telefonus sistemos funkcinį efektyvumą ir perspėjimo pranešimų gavėjo pasiekiamumą, gyventojų prašoma užpildyti apklausą https://bit.ly/3MKR6EG

Daugiau informacijos, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms https://lt72.lt/

PAGD inf. 

Suplanuotame 3 metų didelio intensyvumo valstybės lygio pratybų cikle dalyvaus ne tik šalies ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, bet bus pakviesti dalyvauti ir nevyriausybinių, tarptautinių humanitarinių organizacijų atstovai, ūkio subjektai, šalies gyventojai.

Dar šiemet suplanuotų pratybų metu bus tikrinami civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Taip pat šiais metais Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tikrins civilinės saugos pajėgų atsparumą ir veiksmus, įvykus teroristiniams išpuoliams prieš valstybės kritinę infrastruktūrą, kurių metu bus imituojami elektros ir kuro tiekimo bei elektroninių ryšių sistemų sutrikimai. Kitų planuojamų pratybų metu NKVC vertins institucijų veiksmus pagal masinio gyventojų judėjimo per Lietuvos teritoriją iš Latvijos ir Estijos scenarijų.

Lietuvos policija planuoja rengti pratybas ir peržiūrėti veikimo algoritmus galimų teroristinių išpuolių viešosiose vietose atvejais, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – galimo masinio užsieniečių antplūdžio metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikrins, kaip vyktų Vilniaus miesto ir kitų pasienyje su Baltarusijos Respublika esančių savivaldybių gyventojų evakuacija, kilus karinei grėsmei iš Baltarusijos teritorijos pusės.

Bus peržiūrimi ir atsakingų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų veiksmai esant dideliam sužeistųjų skaičiui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta įvertinti, kaip veiktų reagavimo algoritmai galimos hibridinės atakos švietimo įstaigose, metu.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos peržiūrės reagavimo veiksmus ir rengs funkcines pratybas, susijusius su kibernetine ataka, nukreipta prieš valstybės informacinių išteklių valdytojų bei ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.

Pagal patvirtintą pratybų planą numatoma kasmet peržiūrėti civilinės saugos sistemos veiksmus bei sąveiką galimų išpuolių prieš energetikos ir geležinkelio transporto sričių kritinę infrastruktūrą.

Siekiant efektyviai suvaldyti galimas nelaimes šalies viduje bus peržiūrimi ir atsakingų institucijų veiksmai likviduojant didelio masto gaisrus, kurių metu išsiskiria didelė cheminė tarša ar yra didelių sprogimų pavojus.

Pagal VRM inf. 

Pratybose dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės, seniūnijų ir švietimo įstaigų atstovai. Pažiūrėti, kaip sekasi organizuoti pratybas buvo atvykęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislav Kondratovič.

„Tai labai svarbios valstybinio lygio civilinės pratybos, kuriose dalyvavo labai daug institucijų. Imituojant įvairias galimas situacijas ir išskylusius iššūkius, kurių tikros nelaimės metu tikrai netrūksta, buvo tikrinamas ekstremaliųjų situacijų valdymo plano veiksmingumas ir reagavimas. Mums labai svarbu, kad tokio masto pratybos vyko būtent Vilniaus rajone ir mes taip pat galėjome prisidėti prie organizavimo, patikrinti savo žinias ir įgūdžius. Dėkoju visoms tarnyboms už darbą ir bendradarbiavimą”, – sako V. Kondratovič.

Dalyvių pratybose skaičius – beveik 500, dirbo 50 atsakingų valstybės institucijų. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, seniūnijų ir švietimo įstaigų dalyvavo apie 50 asmenų.

Mokymuose taip pat dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, Lietuvos Policija, Radiacinės saugos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenės, GMP atstovai, taip pat Raudonasis kryžius, Šaulių sąjunga, Maisto bankas ir kt. Dalyvavo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos (DSA), Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovai.

Pagal www.vrsa.lt

{gallery}2023-09-22-Valciunai-pratybos-vrsa.lt-nuotr.{/gallery}

© vrsa.lt nuotr. 

Pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl pratybų Juodšilių ir Valčiūnų gyvenvietėse gali vykti intensyvesnis transporto priemonių judėjimas.

Pavojus gyventojams negresia! Prašome visų supratingumo, išlikti ramiems ir neišsigąsti.

Šių pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasienio pareigūnų ir Lietuvos kariuomenės sąveiką pagal Vyriausybės atnaujintą Valstybės sienos apsaugos priedangos planą.

Taktinėse pratybose imituoti du scenarijai: vienas, susijęs su neteisėtos migracijos netipine situacija, kitas – su organizuotu neteisėtu grupės patekimu į valstybės teritoriją.

Esant aukštam grėsmės lygiui atnaujintas priedangos planas užtikrina savalaikį ir operatyvų pajėgų pastiprinimą Lietuvos pasienyje ir tam nereikės papildomo tarpinstitucinio derinimo.

Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai.

Šiame plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir vidaus reikalų sistemos tarnybos.

Plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais ir (arba) tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.

Valstybės sienos apsaugos priedangos planas, kaip teisinis įrankis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.

Šiuo metu Lietuvos siena su Baltarusija saugoma sustiprintu režimu. Baltarusijos pasienis 100 procentų stebimas moderniomis sienos stebėjimo sistemomis, prieš beveik metus pasienyje pastatytas fizinis barjeras.

Pagal KAM inf. 

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šiose pratybose bus vertinamas institucijų gebėjimas operatyviai perduoti ir atnaujinti informaciją apie branduolinę avariją. Be to, bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) veikla ir tai, kaip teikiama pirminė informacija bei rekomendacijos gyventojams.

Civilinės saugos pratybų tikslus laikas iš anksto nenurodomas. Šių pratybų vadovas – PAGD direktorius Saulius Greičius laiką dalyviams paskelbs pratybų dieną. Planuojama, kad pratybose dalyvaus 16 valstybės institucijų ir visos šalies savivaldybės.

Per pratybas numatomas gyventojų apie galimą pavojų perspėjimo ir informavimo sistemos tikrinimas – gyventojams bus išsiųstos perspėjimo žinutės į mobiliuosius telefonus, visoje šalies teritorijoje kauks sirenos, Lietuvos radijo ir televizijos eteryje bus transliuojamas tekstinis ir balsinis perspėjimo pranešimas.

Vidaus reikalų ministerija kviečia gyventojus pasitikrinti, ar perspėjimo pranešimai juos pasiekia. Kaip įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją savo mobiliajame telefone, rasite čia: www.lt72.lt/?page_id=1969

Ministerija ragina jau dabar pasidomėti, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nelaimės atveju, todėl neatidėliokite ir apsilankykite ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje www.LT72.lt.

Remiantis 2020 metais atlikta gyventojų apklausa, 82 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie GPIS, 67 proc. nurodo, kad perspėjimo pranešimą kada nors yra gavę į savo mobilųjį telefoną. Tačiau tik 38 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kokių svarbiausių veiksmų reikėtų imtis, jei įvyktų branduolinė avarija, ir tik 44 proc. turi sukaupę būtiniausių maisto ir vandens atsargų, kad galėtų 72 val. neišeiti iš gyvenamojo būsto.

Pratybose dalyvaus 50 karių su ginklais. Bus naudojami imitaciniai šaudmenys, bei pirotechninės priemonės. Kariai judės karinėmis ratinėmis transporto priemonėmis. Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu.

Po pratybų bus sutvarkyta pratybų vieta.

Kontaktinis asmuo: št. srž. Gintaras Blinstrubas, tel. 8 676 31469

Atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį COVID-19 protrūkį ir naujausius JAV gynybos sekretoriaus nurodymus, buvo pakoreguotas pratybų „Defender-Europe 20“ dydis ir apimtys. Pasak JAV Sausumos pajėgų Europoje vadovybės, kovo 13 dieną buvo sustabdytas karių ir technikos perkėlimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą ir nevyks dalis su pratybomis „Defender Europe 20“ susietų pratybų - „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“. Trejos iš išvardintų pratybų – „ Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“ – turėjo vykti ir Lietuvos teritorijoje.

Europoje jau dislokuota šarvuočių brigados kovinė grupė su sąjungininkais toliau treniruosis pagal modifikuotų pratybų „Allied Spirit“ planą. Kitos pajėgos, kurios buvo dislokuotos Europoje kitoms pratyboms, grįš į JAV.

„Tai yra pratybos, kuriose imituojami bombų smūgiai į konkrečius taikinius. Vakar irgi teko stebėti šias pratybas asmeniškai. Tai mums svarbi priemonė. Parodanti, kad tikrai NATO ir Jungtinėms Amerikos valstijoms Lietuva ir Baltijos regionas, jeigu galima sakyti, tampa savas, jis išnaudojamas pratyboms“, – „Žinių radijo" laidoje teigė Krašto apsaugos ministras.

Ministro teigimu, šių pratybų, kuriose bombonešiais buvo atakuojami taikiniai, tikslas buvo NATO pajėgoms susipažinti su geografija, kurią krizei esant šios pajėgos turėtų dengti.

„Tikrai mes esame patenkinti. Jeigu žiūrėtume anksčiau, dar iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą, tokių skrydžių kaip ir nebuvo, o dabar turime strateginį bombonešį“, – džiaugėsi R. Karoblis, pabrėždamas, kad anksčiau karių atvykimas buvo limituotas, įskaitant ir aviaciją. - Tai yra tiesiog parodymas labai aiškiai, jau konkrečiais veiksmais, ne tiktai deklaracijomis, kad mes esame sudėtinė NATO sistemos dalis“.

Trečiadienį Kazlų Rūdoje įvyko NATO pratybos, kurių metu pirmą kartą išbandyti strateginiai bombonešiai B-52. Šių pratybų tikslas buvo identifikuoti taikinius ir juos atakuoti.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, pratybose dalyvaus šiuo metu NATO Oro policijos misiją vykdantys Vengrijos karinių oro pajėgų naikintuvai, Ispanijos Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ir Jungtinės Karalystės oro pajėgų naikintuvai, esantys Estijos Amario bazėje. Taip pat pratybose dalyvaus Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos naikintuvai, Nyderlandų degalų papildymo ore lėktuvas, papildomą orlaivių kontrolę ir valdymą vykdys NATO ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos orlaivis.

Pirmą kartą pratybos „Ramstein Alloy“ surengtos 2016 m., tęsiant prieš tai vykdytas pratybas „Baltic Region Training Event“ (BRTE). Pratybos „Ramstein Alloy“ vyksta tris kartus per metus vienoje iš Baltijos šalių. NATO oro policijos misijos kontingentai keičiasi kas keturis mėnesius, todėl pratybų tvarkaraštis suteikia galimybę treniruotis įvairioms NATO oro policijos misiją ir jos pastiprinimą Baltijos šalyse vykdančioms sąjungininkų karinėms oro pajėgoms.