Kiekvieną vasarą prasidėjus priėmimui į profesines mokyklas, daugybė žmonių svarsto, kurią iš siūlomų profesijų jiems, jų artimiesiems ar draugams pasirinkti. Ypač atidžiai vertinama, kokios perspektyvos laukia būsimųjų specialistų darbo rinkoje.

Studijuodama socialinį darbą Lietuvoje, Simona Lunina pagal „Erasmus+ “ programą trumpam išvyko mokytis į Latviją. O ten, būdama dar antrame kurse, susipažino su tame pačiame Latvijos universitete studijavusiu savo būsimu vyru estu. Kurį laiką draugavusi per atstumą, galiausiai pora nusprendė gyventi kartu – keltis kartu į Suomiją, kur gyvena mylimojo tėtis, arba Vokietiją, kur įsikūrusi jo močiutė. Visgi kurti savuosius namus jiedu nusprendė Suomijoje: nors pirmieji metai buvo kaip niekad sunkūs, kupini ir ašarų, ir nevilties, su laiku susitaikė su ilgomis šaltomis žiemomis, neįprasta kultūra, kitokį požiūrį, tradicijas bei vertybes turinčiais žmonėmis.

Nuo birželio 1 d. vyksta priėmimas į visas studijų programas, taip pat ir į metus trunkančias profesines pedagogines studijas. Į jas kviečiami jau turintieji aukštąjį išsilavinimą ir norintieji įgyti pedagogo kvalifikaciją. Tai vienas iš trijų pagrindinių būdų tapti mokytoju.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vienijanti daugiau nei 11 tūkst. pedagogų, pradeda bendradarbiavimo projektą su Valstybine darbo inspekcija (VDI). Bendradarbiavimu bus siekiama išsiaiškinti psichologinio smurto mastą Lietuvos mokyklose.

Nuo naujų mokslo metų mokytojai galės dalyvauti nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose. Pirmiausia jos bus pasiūlytos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokantiems mokytojams, taip pat visiems pedagogams, norintiems pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Nemažą programos dalį šių programų sudarys praktika. Nacionalinės kvalifikacijos programos trukmė – 135–270 valandų, iš kurių praktikai bus skiriama nuo 30 proc. iki 50 proc.

Birželio 1 d. prasidės 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Būsimiems studentams, pasirinkusiems prancūzų ir vokiečių kalbų pedagogikos specializacijas, numatoma skirti papildomą valstybės paramą. Nuo 2023 m. į šias studijų programas įstojusiems studentams kas mėnesį bus išmokamos daugiau nei 300 eurų siekiančios stipendijos.

Kitąmet švietimo sričiai valstybė skiria 259 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (146 mln. Eur) – švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Auga mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, bibliotekininkų atlyginimai.

„Dėl nepalankių emigracijos ir demografijos sąlygų, šiandien Lietuvoje jaunų žmonių yra labai mažai, ir tas sumažėjimas nėra proporcingas visos šalies gyventojų mažėjimui. Jei apskritai gyventojų Lietuvoje per paskutinius dešimtmečius sumažėjo nuo 3,5 iki 2,8 milijono (apie 20 procentų), tai jaunimo, abiturientų skaičius yra sumažėjęs dvigubai – nuo 65 iki 30 tūkstančių. Todėl šiandien praktiškai visose srityse pradedamas jausti žmonių trūkumas – ypač turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – vieną svarbiausių aukštojo mokslo iššūkių įvardija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

Mokytojas – tai žmogus, kuris dalinasi išmintimi, padeda rasti atsakymus į sudėtingiausius klausimus ir įkvepia siekti kilniausių tikslų.