Dėl koronaviruso plitimo grėsmės švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu mokinių pavasario atostogos yra 1 savaite pailgintos ir perkeltos iš balandžio vidurio į kovo 16-27 dieną.

Į bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą siekiama įtraukti kuo daugiau suinteresuotų, pedagogikos mokslo srityje dirbančių tyrėjų ir mokytojų praktikų, kad atnaujintos programos kuo geriau atitiktų mokyklų ir visuomenės lūkesčius.

Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyklų vidus turi tikti šiuolaikiniam ugdymui, o jų vieta mieste – derėti su miesto gyventojų ritmu.

Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus – tokia galimybė numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva parengtame švietimo įstaigų vadovų skyrimo atnaujinimo plane. Jame numatytos priemonės, skirtos pritraukti daugiau potencialių mokyklų vadovų, supaprastinti jų atranką, užtikrinti pagalbą naujiems vadovams ir patirties perdavimą.

Jau nuo kovo 1 dienos prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas naujiems mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki pat gegužės 31 dienos. Skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Pateikti prašymą paprasta ir patogu – tereikia užsiregistruoti https://svietimas.vilnius.lt, jungiantis per elektroninę bankininkystę ar kitą el. atpažinimo priemonę.

Lietuvos mokyklos rengiasi priimti iš užsienio grįžtančių šeimų vaikus, net jei po „Brexito“ parvyktų daugiau nei įprastai pastaruoju metu. Visi atvykę vaikai iš karto, be jokio papildomo žinių testavimo, priimami mokytis kartu su bendraamžiais pagal gyvenamąją vietą, kurią Lietuvoje deklaravo šeima.

Pamokų metu CO2 koncentracija Lietuvos mokyklose nuolat viršija rekomenduojamą ribą, o tai kenkia vaikų sveikatai ir gebėjimui mokytis, rodo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) atliktas tyrimas.

Vis daugiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų, kartu su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, palaiko iniciatyvą ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir ieško galimybių užtikrinant atsiskaitymą negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose – šiuo metu iš 111 sostinės mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu. 

Išaiškėjus faktams, kad Vilniuje ugdymo įstaigų nelankymui pagrįsti iš tėvelių reikalaujama išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, kur pateikiami itin jautrūs sveikatos duomenys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi aiškinti situaciją. Tuo pačiu savivaldybėms ir tėveliams primena, kad nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių 094/a formos medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas.

Kova prieš patyčias šalies mokyklose duoda rezultatų, tačiau dalis mokinių vis dar neskuba pranešti apie patiriamas problemas, nes bijo, kad tai apsunkins padėtį. Šio nerimo dabar jau galima bent iš dalies išvengti: neseniai Lietuvoje startavo elektroninė platforma mokykloms „Patyčių dėžutė“, kuri suteikia galimybę greitai reaguoti į patyčias, anonimiškai pranešti apie jas bei sulaukti skubios pagalbos. Ko ir kodėl bijoma, pranešant apie patyčias? Į šį klausimą atsakė psichologė Eglė Sirvydytė.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24