Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus produkto skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti.

Atsitraukus nuo kalėdinio stalo dažnas susiduria su problema: ką daryti su šventinių patiekalų likučiais? Išmesti maisto nesinori, tačiau pabaigti valgyti nebėra nei jėgų, nei vietos skrandyje. Bet išeitis yra: pasitelkus kūrybiškumą, šventinių patiekalų likučius nesunku „prikelti naujam gyvenimui“ – panaudoti naujų patiekalų gamybai, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai ir itin didelį dėmesį kreipti į patiekalų galiojimą.

Dvi savaites, nuo lapkričio 6 iki 17 dienos, Druskininkų amatų mokykloje vyko neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymai pagal programą „Grožis lėkštėje“. Programą finansavo Druskininkų miesto savivaldybė. Nemokamų užsiėmimų metu buvo mokomasi estetiško patiekalų, maisto gaminių ir produktų patiekimo, jų puošimo pjaustytomis daržovėmis ir vaisiais bei lėkščių dekoravimo padažais ir pabarstais.

Tobulėjant šaldymo technologijoms, kurios leidžia išsaugoti skonines ir kokybines produktų savybes, vis daugiau vartotojų renkasi užšaldytą maistą – šaldyto maisto sektorius pasaulyje yra vienas sparčiausiai augančių. Tobulinant šaldytuvus ir šaldiklius neatsilieka ir buitinės technikos gamintojai, todėl vis daugiau žmonių renkasi šaldyti maistą ir produktus namuose. Deja, kaip pastebi dietologė Kristina Jasmontienė, ne visi žino pagrindines produktų šaldymo taisykles, tad kartais nusivilia rezultatu.

Ar žinote, kad net jei kasdien valgytumėte vien ekologiškus vaisius, daržoves ir kruopas, tai nereikštų, kad maitinatės sveikai? Sveikas maistas ar ne, dietologų teigimu, itin priklauso nuo to, kaip jis paruoštas. Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas išskyrė maisto gaminimo būdus, kuriuos rekomenduoja sveikai besimaitinti siekiantiems žmonėms.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Nereikia nė sakyti, kokią didelę įtaką svarbiausių maisto produktų kainos turi metiniam žmogaus biudžetui. Šiek tiek sumažinti išlaidas gali ir pats žmogus – atidžiau rinkdamasis parduotuvėse pigesnius, tačiau ne būtinai prastesnės kokybės, produktus.

Rauginti kopūstai, kefyras, šaltiena, juoda duona, baltas sūris, silkė ir net sūdyti lašiniai – tai tik keletas produktų, kurie pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą. Mėgti senelių ir močiučių, kurį laiką gal primiršti ar atsivalgyti – šiuo metu jie sugrįžta. Mat šiandienos mitybos tendencijos ir mados „išteisina“ natūralius riebalus, raugintas daržoves ir rauginto pieno produktus, daugumą kruopų ir sveikesnes alternatyvas saldumynams.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad žmogaus alergija tam tikriems maisto produktams gali būti nulemta jam esant dar motinos įsčiose. Tai sieta su tuo, kad motinos organizmas, tai yra ir jos valgomas maistas, nėštumo metu tiesiogiai veikia vaisių.

Vienas iš didžiausių vasaros malonumų – šviežios uogos, vaisiai ir daržovės. Tačiau retas susimąsto, kad valgant neplautas daržo gėrybes su vitaminais, mikroelementais bei kitomis organizmui naudingomis medžiagomis suvalgoma ir itin sveikatai pavojingų bakterijų, kirminų bei pirmuonių. Pasekmės itin nemalonios – vėmimas, dirgliosios žarnos sindromas, mažakraujystė, netgi nerimas ir depresija bei kitos ligos.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24