Komentuoja viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas bei teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen

Lietuvoje mažai kalbama apie vieną ryšių su visuomene atšaką – finansų komunikaciją, nors kapitalo teikėjai (akcininkai, bankai) yra labai svarbi interesų grupė verslui. Ir ji darosi vis svarbesnė. Kodėl?

Beveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus.

Artėjant Naujųjų sutikimui, daugelis žmonių skuba planuoti tikslus, kuriuos bandys pasiekti per ateinančius metus. Vieni svajoja apie naują automobilį, kiti – apie sėkmingą karjerą, treti – bendrai apie finansinę sėkmę. Pasaulyje kone kiekviena šalis ar tauta turi savus papročius, kurie, tikima, jog turi įtakos sėkmei. O kokius ritualus pasitelkti, kad Naujieji metai būtų finansiškai sėkmingi?

Dažniausiai savo finansine padėtimi bei kreditingumo istorija daugelis pradeda domėtis tik tuomet, kai ateina laikas įsigyti būstą ar kitą didesnį pirkinį, kuriam reikia paskolos. Tačiau retai kas žino, jog kiekvienas mūsų „paklydimas“ kaupiasi mūsų kreditingumo istorijoje, kuri yra tarsi mūsų finansinio gyvenimo ataskaita. Daugelis net nesusimąsto, jog pradelsti mokėjimai ar jų nukėlimai gali labai stipriai atsiliepti mūsų finansiniam stabilumui ateityje. Negana to, už kai kuriuos dalykus – kaip reikiant permokame, nes paprasčiausiai nesekame savo kasdienių ir, atrodytų, nesvarbių išlaidų.

Lietuvos finansinių paslaugų sektorius turi potencialo augti kur kas sparčiau, tačiau tai neatsiejama nuo nuoseklaus rizikos vengimo praktikos mažinimo ir viešojo bei privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo.

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

Šeimos pagausėjimas ir vaikų planavimas, o ypač jei tai – pirmagimis, gali tapti nemažu finansiniu iššūkiu. Būsimi tėveliai dažnai nežino, nuo ko pradėti planuojant pagausėjusios šeimos išlaidas, kas yra iš tikrųjų svarbu, o ko visgi galima atsisakyti. Todėl daugelis susiduria su staiga šoktelėjusiomis ir kartais netikėtomis išlaidomis, kurias bent iš pradžių sunku prognozuoti ir valdyti. „Šeimos pagausėjimas – nebūtinai reiškia dideles ir neprognozuojamas išlaidas, jeigu tik esi linkęs reguliariai taupyti“, – sako žinomo tinklaraščio mamoms autorė Berta Garuckė ir dalijasi savo pačios išbandytais praktiškais patarimais, kurie padės nepatyrusiems būsimiems tėvams.

Vieni pinigus mėgsta taupyti, kitiems – didžiausias malonumas juos leisti, treti linkę investuoti, o likusieji nors ir planuoja išlaidas, tačiau atsispirti pagundoms negeba. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.

Kaip žinia, tiek faktoringas, tiek banko paskola yra išorinio finansavimo būdai, skirti verslui. Tačiau dėmesį verta atkreipti į tai, kad tarp šių priemonių yra ir skirtumų; be to, galima išskirti ir tam tikras aplinkybes, kuomet verta rinktis vieną, o kada – kitą finansavimo priemonių.

Nors Šv. Valentino dieną nuo raudonų širdelių gausos gali raibti akys, o viską aplink, regis, užvaldo romantika, tačiau kasdienybėje porų santykiams iššūkių dažnai kelia labai žemiški dalykai – pavyzdžiui, finansinės problemos. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas rodo, kad net trečdalio lietuvių romantiniuose santykiuose finansiniai reikalai kelia įtampą. Psichologai tai aiškina kiekvieno žmogaus jaučiamu saugumo poreikiu, kuris šiandienos pasaulyje didele dalimi yra susijęs su pinigais.