Birželio 2 d. įvyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikė mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Šeštadienį visos Lietuvos abiturientai laiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šį privalomą brandos egzaminą, valstybinį arba mokyklinį, šiemet registravosi laikyti daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų – maždaug tūkstančiu mažiau negu pernai. Mokytojai ir švietimo ekspertai linki moksleiviams sėkmės ir susikaupimo, nes šiais metais egzamine yra net kelios naujovės. Apie tai, ar jos egzaminą palengvins, ar sukels daugiau sumaišties, pedagogai mano skirtingai.

Gegužės 28 ir 29 dienomis bendrojo ugdymo mokyklų visi dešimtos (gimnazijų antros) klasės mokiniai dalyvauja lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalyse raštu, praneša NEC.

Pastaraisiais metais istorijos programos turinys sulaukia kritikos dėl per plačios apimties ir orientavimosi į faktų ir datų žinias. Vis svarstoma, kokią vertę abiturientams turi suteikti istorijos žinių patikrinimas ir kaip galima jį patobulinti. Apie artėjantį istorijos brandos egzaminą, jo užduotis ir pasiruošimą kalbamės su Vilniaus Žemynos gimnazijos istorijos mokytoja eksperte, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininke, serijos „Prieš egzaminą” leidinio ,,Istorija. Dešimt žingsnių egzamino link“ bendraautore Žaneta Vaškevičiene ir „Šviesos“ leidybos vadove Daiva Bartninkiene.

Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikys 18 613 abiturientų – šiek tiek daugiau negu praėjusiais metais. Šįkart šalies jaunuolių laukia nemenki pokyčiai. Autorius, atskleidžiančius rašinio temą, jie galės laisvai pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų – 36-erių privalomų rašytojų. Nors pedagogai sako, kad šis pasirinkimas nebespraus mokinių į rėmus, tačiau, tikina, kad pasiruošimas svarbiausiam egzaminui vis dar nevyksta sklandžiai bei atskleidžia, ko trūksta šiuolaikinės mokyklos programoje.

Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus, kad jau šių metų abiturientai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį, dalis mokytojų šį sprendimą giria, tačiau dalis – peikia.

Šių metų laidos abiturientų, laikysiančių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, laukia palankūs pakeitimai – autorius, atskleidžiančius rašinio temą, bus galima laisvai pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų privalomų autorių. Pakeitimas įsigaliojo švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei įsakymu pakeitus Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą.

Specialistai teigia, kad po 10–15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis (IT), todėl nenuostabu, kad savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. IT rinka yra itin konkurencinga – toks yra iš šiandien laikomas valstybinis IT brandos egzaminas. Šiais metais jį pasirinko laikyti net 2707 abiturientai – tai didžiausias skaičius per visą egzamino laikymo laikotarpį.

Birželio 5 d. vyks visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, praneša NEC.

Šiandien, birželio 6 d., vyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.