Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio, siekdama pagerinti verslo aplinką. Kai kurie kritikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą.

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai – portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“.

Auganti konkurencija ir spartus technologijų diegimas kelia vis didesnius reikalavimus tiek darbdaviams – naujų darbo vietų kūrėjams, tiek pretendentams tas vietas užimti. Bedarbių gretoms retėjant girdime darbdavių žodžius, jog trūksta darbuotojų. Ne viena įmonė patiria išbandymą, kaip išgyventi, kai nėra kam dirbti. Dalis darbdavių šią nišą užpildo kvalifikuotais darbuotojais iš trečiųjų šalių. Jei aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis yra nuolatinis ir, kitaip tariant, nenutrūkstamas, darbininkų profesionalų ir meistrų irgi jau pasigendama ne vienerius metus, tai paprastų ir nekvalifikuotų darbuotojų tarsi ir turėtų pakakti – turime nedirbančių gyventojų rezervą. Kas jie tokie? Kodėl darbo rinka jiems nedraugiška?

Įsibėgėjus vasarai ką tik studijas baigę absolventai ima varstyti darbo biržos duris. Vien birželio mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota tūkstantis aukštųjų mokyklų ir profesinio rengimo įstaigų parengtų naujų specialistų. Kodėl aukštosios mokyklos diplomas, rodos, turėjęs garantuoti darbo vietą, ne visada yra tiesiausias kelias į sėkmę ir kaip jaunam žmogui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė ir UAB „LEXIN auditas“ vadovė, auditorė Alina Martinkienė.

Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla,siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla, konsultavimas ir tokie su namų ūkiu susiję darbai, kaip namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos ir vaikų priežiūra.

Kokybiškai amato išmokytų darbuotojų Lietuvoje trūksta - darbdavių apklausa parodė, kad 200 gamybos įmonių Lietuvoje kad ir šiandien galėtų praktikai įdarbinti 900 pameistrių, rašo „Verslo žinios".

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai" iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Lietuvoje laisvų darbovietų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos šalyse, skelbia Eurostatas.

Pavasarėjant darbo rinka tapo vėl aktyvesnė. Darbdaviai vasarį įregistravo beveik 14 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei sausį. Labiausiai jų padaugėjo statybininkams, dažytojams, nekvalifikuotiems statybos darbininkams, pardavėjams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams bei administravimo sekretoriams, informuoja Lietuvos darbo birža.

UAB „Senukų prekybos centras" šiemet planuoja atidaryti dvi naujas parduotuves ir sukurti daugiau nei pustrečio šimto naujų darbo vietų Vilniuje ir Biržuose.