Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią planuojama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Palyginkime Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Moksleiviai iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų. Tarp aukštesnio socioekonominio statuso šeimų vaikų pasiekusių aukštąjį mokslą – dvigubai daugiau. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti ar aukštasis mokslas Lietuvoje yra prieinamas.

Švietimo ir mokslo ministerijos planuojamos keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos gali turėti neigiamų padarinių mokymosi aplinkai ir berniukų galimybėms siekti aukštojo mokslo, teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras MOSTA .

Šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms buvo siekiama atliepti darbo rinkos poreikius, informuoja ŠMM. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose didinamas toms studijų krypčių grupėms ar kryptims, dėl kurių specialistų trūkumo išreikšta investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pozicija.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigia, kad po universitetų jungimo kitas Vyriausybės žingsnis yra paruošti planus, kurie bent kelerius metus į priekį suprojektuotų tai, kaip universitetai tobulės.

Aukštosioms mokykloms skiriamą finansavimą, nepaisant mažėjančio studentų skaičiaus, kitąmet numatoma didinti beveik 12 proc. iki 251,1 mln. eurų. 2018 metų biudžete numatytos papildomos lėšos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui, nemokamų bakalauro studijų įvedimui, socialinių stipendijų didinimui. Aukštojo mokslo finansavimas bei kiti mokslo ir studijų pertvarkos atlikti darbai ir tolimesni žingsniai ketvirtadienį pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Liepos 29 – 31 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vykdo antrąjį pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapą. Asociacijos internetiniame puslapyje www.lamabpo.lt pateikiami duomenys apie likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas įvairių mokslų srityse.

Likus vos kelioms valandos iki prašymų studijuoti registracijos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pabaigos aiškėja nauji aukštojo mokslo sistemos kontūrai.

Nuo 2017 m. įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, aukštosios mokyklos privalės laikytis nustatytų minimalių konkursinių balų tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tai užkirs kelią aukštosioms mokykloms priimti tuos jaunuolius, kurių maži konkursiniai balai akivaizdžiai rodo, kad studijoms jie visiškai nepasirengę.

Lyginant Lietuvą su kaimyninėmis Baltijos šalimis, mūsų šalis išsiskiria ypač dideliu jaunų studentų aukštosiose mokyklose kiekiu ir tyrėjų gausa, taip pat stabiliai ir sparčiausiai augančiomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau vis dar ženkliai atsilieka pagal mokymąsi visą gyvenimą, niekaip nesugeba prisitraukti studentų bei mokslininkų iš užsienio ir ženkliai padidinti šalies inovatyvumą.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24