Sužinoję visų valstybinių egzaminų rezultatus abiturientai pradeda rinktis tolimesnį gyvenimo kelią teikdami stojimų prašymus į aukštąsias mokyklas. Studijų pasirinkimas – naujas gyvenimo etapas kiekvienam jaunuoliui, kuris dažnam kelia tiek pat daug įtampos kaip ir abitūros egzaminai. Atrodo taip neseniai saugiai mokyklos suole sėdėjęs jaunuolis labai greitai turi persiorientuoti į susitelkusį ir aiškiai savo kelią žinantį asmenį. Tokia našta yra tikrai didelė. O jeigu nežinai, ko nori? Tad, kaip įveikti savo baimes ir jas paversti galimybėmis pasirinkti savo svajonių profesiją ir karjeros kelią pataria Mykolo Romerio universiteto, Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto docentė dr. Asta Railienė.

Paskelbus šių metų valstybinio matematikos egzamino rezultatus, nemaža dalis abiturientų prarado galimybę šiemet pretenduoti universitetuose į valstybės finansuojamas vietas. Tačiau durys į universitetus neužsivėrė – abiturientai, kurių minimalus konkursinis balas ne mažesnis kaip 5,4, gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas, kadangi privaloma būti išlaikius vieną valstybinį egzaminą, nebūtinai matematikos.

Net penkis šimtukus iš brandos egzaminų surinkęs ir studijas Lietuvoje pasirinkęs Martynas Leskauskas įsitikinęs – galimybes atveria ne prestižiniai pasaulio universitetai, o paties žmogaus pastangos ir noras pasiekti aukštumų. Studijuoti mediciną nusprendusio vaikino manymu, Lietuvos universitetai taip pat suteikia galimybę tobulėti, bendrauti su bendraminčiais ir semtis žinių iš savo srities profesionalų, todėl nebūtina sėkmės ieškoti svetur.

Šiandien Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir laikinai einantis švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas Algirdas Monkevičius apdovanojo sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus, profesinio mokymo įstaigų ir tarptautinio bakalaureato absolventus.

Abiturientais trečiadienį pradeda šių metų brandos egzaminų sesiją. Nuo trečiadienio iki penktadienio vyks užsienio kalbos – anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių – valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalis.

Bioekonomikos ir agroverslų plėtra bei auganti biomasės paklausa – ženklai, kad žemės ūkio krypties universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikis Lietuvos darbo rinkoje ateityje tik augs. Darbdaviai jau muša pavojaus varpą, jog jiems gyvybiškai stinga kvalifikuotų agro profesionalų.

2019 m. skaičiuojant konkursinį balą pereinama prie suvienodintos 10-balės skaičiavimo skalės - jis galės būti nuo 4 iki 10 balo. Naujasis konvertavimas geriau atspindės abituriento pasiekimus, nei ligi šiol naudotas skaičiavimas. 2019 m. minimalaus konkursinio balo kartelė išlaikoma tokia pat kaip pernai.

Šiais metais pirmą kartą 20 geriausių šalies abiturientų, pasirinkusių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skatinami Signatarų stipendijomis. Signatarų stipendijos dydis – 190 eurų kas mėnesį nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) primena, kad šiemet abiturientai apsispręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti, turi iki spalio 24 d. NEC atstovų teigimu, anksčiau pasirinkę egzaminus abiturientai galės iš anksto tikslingai jiems ruoštis, o savivaldybėms ir mokykloms taip duodama daugiau laiko susiplanuoti ugdymo procesą. Apsisprendę dėl savo pasirinkimo vėliau moksleiviai jį koreguoti galės tik išimtiniais atvejais.

Vis drąsiau studijas užsienyje besirenkantiems Lietuvos moksleiviams nuo 2019 m. atsiveria nauja rimta alternatyva. Reaguodami į milijardines Kinijos investicijas, skirtas studentų iš Europos pritraukimui, studijų organizatoriai lietuviams pradėjo siūlyti pilnas bakalauro ir magistro programas prestižiniuose Tolimųjų Rytų supervalstybės universitetuose.