Sostinės prestižinės lenkų mokyklos direktorius paminėjo, kad geresni abiturientai išvažiuoja į Lenkiją arba dar toliau į Vakarus, pateikdami lakonišką ir liūdną paaiškinimą „jaučiamės čia nereikalingi“.
„Sovietmečiu mus pripratino prisitaikyti ir išgyventi. Ar po 25 nepriklausomybės metų norime piliečiams tokio pat likimo?“ - retoriškai klausė A. Blaškevič.
Grynai politinis sprendimas
Seimo pirmininko pavaduotojas J. Narkevič sakė, kad egzamino suvienodinimas buvo grynai politinis sprendimas, kurį įtvirtino tuometinis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. J. Narkevič pabrėžė, kad šis sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į daugkartinius protestus ir prieš daugiau nei 60 000 piliečių valią, kurie pasirašė protestą prieš naują Švietimo įstatymą.
„Ši konferencija surengta tam, kad būtų išgirsta apie problemas, kurios kilo dėl egzamino suvienodinimo, ir kartu pagalvoti, ką daryti toliau“, - tęsė J. Narkevič.
Diskusijai vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė.
„Patvarūs namai - tai namai, stovintys ant tvirtų pamatų. Lietuvos politikai pradėjo namų statybą nuo stogo. Vietoj namų pastatėme trobelę ant vištos kojelės, be durų ir langų. Štai tokiu būdu įgyvendintas lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas - nepaisant tautinių mažumų atstovų protestų“, - sakė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas, parlamentaras Juzef Kviatkovski.
„Politikai primestu sprendimu privertė vaikus per dvejus metus įveikti 800 valandų skirtumą, kuris buvo susidaręs mokantis valstybinės kalbos lietuvių ir lenkų mokyklose. Per dvejus metus net gabiausi mokiniai neįstengė to padaryti“, - pabrėžė parlamentaras ir pateikė lietuvių kalbos brandos egzaminų rezultatus, kurie tautinių mažumų mokyklose pablogėjo suvienodinus egzaminą, t. y. nuo 2011 metų.
„Trūksta mokslinių tyrimų šiandien aptariama tema, tačiau dėl vieno esame tikri: vaikas turi mokytis ta kalba, iš kokios kalbinės aplinkos yra kilęs. Vaikas, kuris ateina į mokyklą, kurioje mokoma kita nei gimtoji kalba, turi psichologinių problemų, sunkiau adaptuojasi mokyklinėje aplinkoje, nes skiriasi klimatas. Visa tai lemia, kad sulėtėja bendra vaiko raida“, - dalijasi patirtimi ilgametis „Macierz Szkolna“ pirmininkas.
Statistika nemeluoja
„2013 m., palyginti su 2011 m., lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai šalies mastu buvo 1, 94 karto prastesni, vertinant lenkų mokyklų mokinius, gavusius 50-100 balų, ir 4,44 karto prastesni, vertinant gavusius 90-100 balų“, - pateikė skaičius parlamentaras.
Įdomūs yra lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai gretimose lenkų ir lietuvių mokyklose Šalčininkų rajone.
Štai 2014 m. 36-85 balų už šį egzaminą gavo 29, 31 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 40,38 proc. lenkiškų. Aukščiausią 86-100 balų įvertinimą gavo 3,44 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 1,92 proc. lenkiškų mokyklų.
Vilniaus rajone situacija atrodo dar kitaip. Lietuviškose mokyklose 36-85 balus gavo 36,4 proc. mokinių, lenkiškose - 29,7 proc. Įdomu, kad aukščiausią įvertinimą, t. y. 86-100 punktų negavo nė vienas mokinių: nei lietuviškų mokyklų, nei lenkiškų.
„Lietuvių kalba yra graži, bet labai sunki. Kalbos egzaminą ir lietuviai laiko ne taip gerai, kaip to norėtume. Susimąstykime, ar tinkamas sprendimas yra orientuotis į egzaminus? Išvystytą edukacinę sistemą turinčiose šalyse mokymo procesas yra nukreiptas į pozityvų sėkmės siekiančio, mąstančio žmogaus ugdymą“, - kalbėjo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Jai oponavo naujai prisaikdinta Vilniaus miesto tarybos narė, LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė. Ji pabrėžė, kad orientavimasis į egzaminus yra neišvengiamas, mat tai išplaukia iš Lietuvos švietimo sistemos visumos, iš suvokimo, kiek daug priklauso nuo gerų egzaminų rezultatų, kurie garantuoja patekimą į valstybės finansuojamas studijų vietas. E. Tamošiūnaitė sakė, kad dažnai minimas 800 valandų skaičius mokantis lietuvių kalbos lietuviškose ir nelietuviškose mokyklose reiškia net 3,5 metų mokymąsi.
Iššūkis mokytojams lituanistams
Tautinių mažumų mokyklose dirbantys lituanistai pabrėžė, kad dėl naujo Švietimo įstatymo lietuvių kalbos mokytojams teko nemenkas iššūkis.
„Privalome dvigubai daugiau stengtis norėdami įveikti skirtumą. Nepamirškime, kad kai kurie vaikai iš nelietuviškos aplinkos susiduria su kalba tik per lietuvių kalbos pamokas. Privalome savęs paklausti, ar apskritai įmanoma, kad nelietuvis idealiai išmoktų lietuvių kalbą“, - svarstė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos lituanistė Audronė Balčiūnaitė-Markova.
Butrimonių Annos Krepštul gimnazijos lituanistė Rasytė Matulevičienė apgailestavo, kad egzamino suvienodinimui visiškai nepasiruošta: nėra nei reikalingų vadovėlių, nei didaktinių priemonių.
„Mokytojas su visu tuo paliktas vienas. Pats bando ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Pradedame eksperimentuoti su mokiniais. Nesame tikri, ar einame tinkama linkme, ar mums pavyks“, - kalbėjo pedagogė. „Kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją, siuntėme raštus. Pagaliau ministerijos atstovai pripažino, kad suvienodinti egzaminą nebuvo pasirengta. Pats gyvenimas įrodys, kad tik nedaugeliui mokinių pavyks įveikti skirtumą“, - prognozavo mokytoja pridurdama, esą „pati valstybė suprojektavo egzaminų rezultatų skirtumus“.
„Niekas neprieštarauja, kad turime labai gerai išmokti lietuvių kalbą. Į lenkų mokyklas ateiname stiprinti gimtosios kalbos, kultūros, tradicijų žinių, tačiau dėl nuolatinių pakeitimų mums trukdoma tai daryti. Mums atrodo, kad siekiama parengti lituanistus, nes lenkų mokyklose lietuvių kalbos pamokų turime daugiau nei gimtosios lenkų“, - sakė Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vidurinės mokyklos abiturientė Barbara Taraškevič.
Ministro vizija - lietuvių ir lenkų mokykla
Į konferenciją atvykęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mėgino sumenkinti problemą. Be to, pateikė pavojingą dvikalbių mokyklų steigimo viziją - tautinių mažumų kalbų sąskaita.
„Reikia eiti link dvikalbių - lietuvių ir lenkų, lietuvių ir rusų - mokyklų steigimo vietoj lenkų ir rusų. Nematau didelių problemų dėl mokinių apkrovimo tautinių mažumų mokyklose: lietuviškose mokyklose yra taip pat. Jaunimui nieko neatsitiks, jis gyvybingas. Neslepiu, kad tai yra spaudimas lenkų bendruomenei švietimo srityje, tačiau, pabrėžiu, nieko asmeniško“, - nevykusiai bandė juokauti ministras.
Ministrui ir konferencijos dalyviams įteikta rezoliucija, kurioje Seimas raginimas priimti Švietimo įstatymo pataisas dalyje dėl lietuvių kalbos egzamino suvienodinimo, Švietimo ir mokslo ministerija - pakoreguoti lietuvių kalbos mokymo programas remiantis brandos egzamino rezultatais, parengti ir išleisti naujus lietuvių kalbos vadovėlius ir didaktines priemones, padidinti tautinių mokyklų finansavimą, pasirūpinti lituanistų kvalifikacijos kėlimu.
Seimo narys, konservatorius, lietuvių kalbos brandos egzamino lengvatų tautinių mažumų mokyklų abiturientams priešininkas Valentins Stundys mėgino įtikinti, kad niekas nebekvestionuoja paties egzamino suvienodinimo fakto, o salėje buvusiems lenkų mokyklų abiturientams palinkėjo sėkmės ir drąsos.
„Mano vaikas irgi bijo egzamino“, - pabrėžė jis. Tačiau šie padrąsinimo žodžiai neatrodo adekvatūs tam stresui ir išgyvenimams, kuriuos Lietuvos politikai „pakišo“ vaikams iš nelietuviškų mokyklų, primesdami iš viršaus skubotą egzamino suvienodinimą.
http://l24.lt/lt/svietimas/item/67414-eksperimentai-su-lenku-mokiniais-lietuvoje-konferencija-suvienodintas-lietuviu-kalbos-egzaminas-seime#sigProGalleria3f0ee99ba6
Komentarai