Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė su šalies universitetų rektoriais aptarė mokslo ir studijų kokybės gerinimą, rengiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei naujos Europos Sąjungos finansinės paramos prioritetus.
Kaip po susitikimo sakė švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, universitetai yra valstybės kontroliuojama institucija ir neturėtų būti absoliučios autonomijos jų sprendimams, sprendimai turėtų būti derinami su valstybe.
"Universitetai yra autonomiški, bet, nepaisant to, jie gauna didelę savo finansų dalį iš valstybės ir todėl tą balansą šiame įstatyme bandoma nustatyti - nuo visiškos nepriklausomybės į tarimąsi, nes sutartys reiškia ne tai, kad ji kažkieno primetama, o susitariama dėl vienų ar kitų sąlygų", - žurnalistams sakė ministras.
D. Pavalkis neslėpė, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje nėra valios rengti kitas pataisas dėl studijų finansavimo reformos. Pasak politiko, šis klausimas turėtų būti plačiai visuomenėje išdiskutuotas, o vien tik apie tai paskelbus, kilo prieštaringų minčių.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, kurias, kaip tikimasi, priims Seimas, turėtų būti numatyta kartelė, kokį patį blogiausią mokinį universitetai gali priimti. Balas neturėtų būti vienodas visoms aukštosioms mokykloms. Šiuo metu tokį balą yra įsivedusios trys šalies aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas.
"Norint neturėti konflikto su įvairiais Konstitucijos niuansais, mes tą turėtume įtvirtinti sutartyje su universitetu. Aš, kaip ir Rektorių konferencijos pirmininkas, galvoju, kad tai nebūtinai turi būti 1-3 balai visoje Lietuvoje. Ko gero, turime vertinti regioninių universitetų specifiką, prestižinių universitetų specifiką ir kitus dalykus. Bet, kad toks balas atsirastų, aš manau, kad tai būtų vienas labai ryškus žingsnis kokybės gerinimo link", - neabejojo ministras.
D. Pavalkis informavo, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos šiuo metu derinamos su Teisingumo ministerija, Seimas jas svarstys rudens sesijoje.
"Tikrai tikiu, kad iki naujų metų jis turėtų būti priimtas. Naujam priėmimui, tikiuosi, kad jau mes turėsime (...). Apie sutartis: pirmose sutartyse tikrai nebus išrašyta septynių lapų kažkokių sutarčių. Vienas pagrindinių klausimų bus minimalaus balo universiteto įvedimui. Antras klausimas, ko gero, bus apie papildomų, mokančių studentų priėmimo skaičių, bet tikimės, kad tai pavyks susiderėti. Trečias dalykas bus pagrindinių studijų krypčių apibrėžimas sutartyje, kad, sakykime, technologijų universitetas yra pagrindinis technologijų", - dėstė švietimo ir mokslo ministras.
Tai esą leis valstybei lengviau projektuoti, kiek bus valstybės finansuojamų vietų, finansuojamų magistrantūrų, doktorantūrų, struktūrinių fondų investicijų paskirstymą viename ar kitame universitete. Dėl to neva geriau jausis ir pačios aukštosios mokyklos, žinodamos, kad kitais metais jų biudžetas drastiškai nesikeis.
Kalbėdamas apie studijų finansavimo reformą, D. Pavalkis suabejojo, koks turėtų būti finansavimo modelis.
"Kas pasakys, į kurią pusę reikia keisti? Visi nemoka, visi moka, visi moka po truputį? Nėra tas klausimas visuomenėje pribrendęs, kaip, pavyzdžiui, jungtinių klasių komplekto įvedimas, mokytojų darbo struktūros sutvarkymas. (...) Finansavimo modelio nesame išdiskutavę visuomenėje", - kalbėjo ministras.
D. Pavalkis asmeniškai sakė palaikąs nuomonę, kad aukštasis mokslas neturėtų būti visiškai nemokamas.
"Aš visiškai palaikau nuomonę, kad jisai neturėtų būti visiškai nemokamas. Ar pereisime prie dalinio visų mokančių už mokslą, ar kažkokią proporciją - tas priimtina, bet nemokamas mokslas tikrai nepaskatins kokybės, apie kurią mes taip šnekame. Nes šiandien vienas iš privačių universitetų rektorių labai gražiai pasakė, kad tie, kurie susimoka, tie ir jaučia norą tuos pinigus atsiimti žiniomis, patirtimi iš universiteto. Taigi tam tikras žmonių prisidėjimas prie mokslo turėtų būti, bet, vėlgi sakau, čia yra konfliktas su Lietuvos Respublikos Konstitucija, tie klausimai tikrai neišsispręs labai greitai", - sakė ministras.
Prezidentei D. Grybauskaitei įgėlus rektoriams, kad šie vaikosi ne kokybės, o pinigų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Petras Baršauskas teigė, kad tai motyvuoja studijų finansavimo sistema.
"Šita sistema, kuri yra dabar, nėra labai skatinanti kokybei. Kalbu apie mokančius ir nemokančius už studijas", - sakė P. Baršauskas.
Gerinant studijų kokybę, LURK vadovas išskyrė priėmimo sąlygų suvienodinimą, minimalios patekimo į universitetą ribos nustatymą. Tiesa, dėl minimalaus stojamojo balo į universitetus tai padaryti galima tik per sutartis su šalies universitetais. Pasak P. Baršausko, per susitikimą su Prezidente nebuvo kalbėta apie studijų trumpinimą - pasigirsta siūlymų studijas nuo 4 metų trumpinti iki 3 metų. Į šį klausimą KTU rektorius siūlė žiūrėti kompleksiškai kartu su švietimo reforma, nors teigė, kad rektoriai tam pritartų.
P. Baršauskas sutiko, kad finansavimo reforma susijusi su kokybės kritimu.
"Pati socialiai teisingiausia sistema, kai nedidelę dalį moka visi studijuojantys, likusią dalį - moka valstybė. Tai yra socialiai teisingiausia, bet čia yra nelengva ją įvesti į mūsų gyvenimą, čia reikėtų ir Konstitucijos pataisos", - neabejojo jis.
P. Baršauskas nematė valios ir galimybės patiems universitetams susitarti.
"Universitetai šito patys nepadarys, turi atsirasti valstybės skatinimo, motyvacijos sistema, kuri trauktų tai daryti", - neabejojo LURK prezidentas.
Jis taip pat sutiko, kad šiuo metu šalyje yra per daug universitetų, tačiau kiek jų turėtų likti, kad būtų stiprūs universitetai, nebuvo linkęs atsakyti. Tam esą reikalinga analizė. Kaip pavyzdį, P. Baršauskas pateikė Danijos pavyzdį, kur reformai prireikė 8 metų.