„Iki šių mokslo metų savivaldybės paimdavo vienų mokyklų lėšas ir skirdavo kitoms, kurių reikmės būdavo didesnės. Dabar, pasikeitus finansavimo tvarkai, didesni kai kurių mokyklų finansavimo poreikiai nebėra dengiami kitų mokyklų sąskaita – tam yra numatyta atskira eilutė savivaldybėms skiriamoje valstybės dotacijoje švietimui. Dėl didžiulės ugdymo įvairovės ir daugybės specifinių veiksnių, turinčių įtakos finansavimo poreikiui atskirose mokyklose, papildomai skiriame dar 1,7 proc. nuo visos dotacijos sumos, t. y. 10 mln. eurų, ir šias lėšas savivaldybės galės skirti mokykloms pagal pastarųjų poreikius, bet tik ugdymo reikmėms, t. y. švietimo pagalbos specialistų, mokytojų, vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Netolygumai, kurie reikalauja perskirstomų lėšų, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, didžioji dalis mokykloje dirbančių mokytojų turi didelį darbo stažą (daugiau kaip 25 metai) ir aukščiausią – eksperto – kvalifikacinę kategoriją. Tokiai mokyklai pirmuoju etatinio įvedimo etapu objektyviai gali pritrūkti lėšų, nes žymiai išauga mokyklos darbo užmokesčio fondas. Būtent dėl šių priežasčių, nuo rugsėjo 1 d. keičiant mokyklų finansavimo tvarką, savivaldybėms numatyta atskira valstybės dotacijos ugdymui dalis, kurią savivaldybės gali perskirstyti mokykloms savo nuožiūra, pagal kintančius mokyklų poreikius.
Daugiausiai papildomų lėšų gaus didžiųjų miestų savivaldybės, kuriose padidėjo mokinių skaičius: Vilniaus (2,1 mln. eurų), Kauno (1,1 mln. eurų), Klaipėdos (613 tūkst. eurų), Šiaulių miestai (422 tūkst. eurų), Vilniaus rajonas (317 tūkst. eurų), taip pat ir Panevėžio miestas (410 tūkst.).
Iki šiol savivaldybės disponavo valstybės dotacijos švietimui lėšomis, kurios buvo suskaičiuotos taikant mokinio krepšelį, remiantis praėjusių mokslo metų duomenimis apie mokinių skaičių.