- Kada Šalčininkuose susikūrė grupė LL3 ir kas jai priklauso?
Grupė susikūrė 2017 metų pavasarį vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamą projektą. I projekto etape dalyvauja 15 Lietuvos savivaldybių. Grupei priklauso visų Šalčininkų rajono švietimo įstaigų atstovai. Grupės darbams va-dovauja vadinamoji kūrybinė komanda, kurią sudaro 11 rajono mokyklų atstovų ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas.
- Koks pagrindinis Švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamo projekto tikslas?
Kiekviena iš 15 projekte dalyvaujančių grupių turi rasti atsakymą į klausimą, ką reikėtų pakeisti švietimo sistemoje, siekiant ją vystyti ir kelti mokymo lygį mokyklose. Pasirinkome sau temą „Mokykla, kurioje noriu būti: mokyklos bendruomenė, bendradarbiavimas vaiko labui“. Įgyvendindami šį uždavinį jau surengėme kursus „Balansas - pamokos sėkmė“, į juos pakvietėme rajono gimnazijų Mokinių tarybų atstovus. Mokiniai dalijosi savo pastebėjimais apie tai, kas jiems patinka tame, kaip dabar yra vedamos pamokos, o kas - ne. Atvirai pasakojo apie tai, ko jiems trūksta per pamokas, o ko yra per daug.
- Prieš mėnesį Šalčininkų grupė buvo išvykusi į Estiją ir Suomiją, kad susipažintų su tenykščiais pamokų vedimo metodais. Kokią patirtį atsivežėte iš ten?
Visų pirma domėjomės, kaip organizuojamos pamokos ir kokie ta-ikomi metodai joms praverstų. Tiek Estijoje, tiek Suomijoje plačiai taikoma modulinė Sistema, kai klasės dalijamos į grupes. Mokinys neprivalo lankyti kiekvienos pamokos, viskas priklauso nuo jo poreikių. Galima sakyti, kad tai savotiškas individualus mokymo planas, kuriame, žinoma, yra pagrindiniai reikalavimai, kuriuos gimnazistas privalo atitikti. Abejose šalyse praktikuojama programa „Klasė be sienų“, kai pamokos dažnai vedamos ne kabinetuose, bet gatvėje, miesto parke, bibliotekoje ar vietos universitete. Kiekviena Estijos ir Suomijos gimnazija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su kaimynine aukštąja mokykla, toje ir vyksta dalis pamokų.
Estai ir suomiai gimnazijose itin akcentuoja aplinkosaugos ir ekologijos reikšmę. Kas svarbu, telkia dėmesį ne į problemas šalies, bet savo gyvenvietės, t. y. mažosios tėvynės mastu. Be to, tiek Estijoje, tiek Suomijoje nėra direktorių kadencijos, apie ką pastaruoju metu labai garsiai kalbama Lietuvoje.
Vilniaus krašto savaitraštis