„Ši statistika yra liūdniausia Europoje. Tai rodo, kad daugelį metų mes nekreipėme į šią problemą dėmesio. Daugiau kaip 50 proc. visų mokytojų Lietuvoje amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų. Vyriausias Lietuvoje dirbantis mokytojas yra 87 metų“, - „Žinių radijui“ kalbėjo J. Petrauskienė.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės, ši statistika rodo, kad švietimo sistema Lietuvoje neatsinaujina.
„Jokių būdu vyresnis mokytojas nėra prastesnis mokytojas, bet tai, kad neateina jauni ir kad tokių ateinančių mes turime mažiausiai iš Europos Sąjungos šalių - mokytojų iki 30 metų mes turime 4 procentus - yra pats prasčiausias rodiklis“, - akcentavo ministrė ir detalizavo, kad daugiausia šiuo metu trūksta ikimokyklinio ugdymo bei pradinių klasių mokytojų.
Šią situaciją, anot ministrės, galima spręsti nuosekliai keliant atlyginimus mokytojams ir pačią švietimo sistemą darant efektyvesne. J. Petrauskienė pabrėžė, kad planuojamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas kaip tik ir bus svarbus žingsnis, siekiant didinti švietimo sistemos atsinaujinimą.
Anot jos, etatinis mokytojo darbo apmokėjimas leis sustiprinti mokytojų pozicijas mokyklose, užtikrinti daugiau lankstumo ir stabilumo.
J. Petrauskienė pabrėžė nematanti konstruktyvių argumentų, kodėl reikėtų atidėti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.
Tuo tarpu opozicijoje esantys politikai įtariai žvelgia į Švietimo ir mokslo ministerijos pristatytą mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą.
Pasak konservatoriaus Manto Adomėno ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario Gintaro Steponavičiaus, valdančiųjų ketinimai įvesti etatinį darbo apmokėjimą nėra plačiai išdiskutuoti su švietimo bendruomene. Pasak M. Adomėno, neapgalvoti, neišdiskutuoti sprendimai gali sukelti katastrofiškų padarinių šiuo metu krizę patiriančiai švietimo sistemai.