Didžiausios Lietuvos lenkų mokyklos šventė. Vladislovo Sirokomlės mokykla – jau gimnazija!

2017-05-18, 15:05
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Prasideda naujas etapas seniausios lenkų mokyklos Vilniuje gyvenime  Prasideda naujas etapas seniausios lenkų mokyklos Vilniuje gyvenime fot. M.Paliuškevič

„Būsime gražiai apsirengusios: naujomis uniformomis su naujomis emblemomis. O svarbiausia, kad net iki 12 klasės mokysimės toje pačioje mokykloje: Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijoje“, – Emilija Andriukonytė iš 3a klasės ir Eleonora Tovianska iš 4c klasės pasididžiuodamos ir susijaudinusios vardijo, ką joms reiškia pasikeitęs mokyklos statusas. Praėjusių metų gruodį Vladislovo Sirokomlės mokyklai buvo suteiktas vadinamosios ilgosios gimnazijos statusas su menų ugdymu, o penktadienį, gegužės 12 d., šios – vienos seniausių Vilniuje – lenkų mokyklos bendruomenė šventė gimnazijos inauguraciją. 


Penktadienio iškilmės ne tiek vainikavo kone erškėčių kelią, kurį turėjo nueiti mokykla, kad įveiktų biurokratines švietimo kliūtis, kiek davė pradžią naujai tikrovei. Ir nors Vladislovo Sirokomlės bendruomenė suvokia jos laukiančius naujus iššūkius, dabar pats laikas džiaugtis nauju mokyklos statusu. 

„Šiuolaikinėje visuomenėje, kuri orientuota į materialines vertybes, ypač svarbu ugdyti jaunimo kultūrinį sąmoningumą, sistemingai stiprinti dvasines vertybes, mokyti integracijos, ryžto ir atsakomybės už savo darbus“, – per inauguracijos iškilmes dėstė Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos direktorė Danuta Silienė. Ji pabrėžė, kad aktyvi kūrybiška veikla ir teigiami meniniai išgyvenimai stiprina vaikų ir jaunimo motyvaciją mokytis, vysto kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Šiuo metu mokyklą lanko 847 mokiniai.

Istorija – sena ir jauna
Daugelį metų Šnipiškėse veikianti lenkų mokykla turėjo gerą reputaciją tarp Vilniaus gyventojų ir išsiskyrė aukštu mokymo lygiu. Jau 1954 m. anuomet Ukmergės gatvės pastate veikianti „devynioliktoji“ tapo vidurine, o po ketverių metų išleido pirmąją abiturientų laidą. Aštuntojo dešimtmečio pradžia atnešė mokyklai naujų pokyčių – mokykla persikėlė į pastatą Linkmenų g. 8 ir toliau veikia iki mūsų dienų; šioje mokykloje susikūrė pirmas buvusioje Tarybų Sąjungoje lenkų vaikų folkloro ansamblis „Wilenka“ („Vilnelė“) ir iki šiol yra mokyklos vizitinė kortelė. 1989 m. mokykla gavo savo globėją – Romantizmo epochos poetą ir rašytoją Vladislovą Sirokomlę. 

Keliolika metų besitęsianti švietimo reforma buvo sukėlusi grėsmę mokyklai, kuri norėdama gauti gimnazijos statusą turėjo arba atsisakyti 1–8 klasių, arba išsaugodama jas liktų progimnazija. Nei vienas, nei kitas sprendimas netiko mokyklai, kurios mokymo procesą kūrė kelios mokytojų kartos. Darni bendruomenė susiėmė ir kai tik atsirado galimybė mokykloms gauti vadinamosios ilgosios gimnazijos statusą (mokant nuo pirmos iki dvyliktos klasės su profiliuotu ugdymu), nutarė siekti akreditacijos. Surinkti atitinkamą dokumentaciją, kuri patvirtintų, kad mokykloje dominuoja kūrybinio ugdymo aspektai – tai buvo pirmas žingsnis. Daug pokalbių su švietimo komisija turėjo ne tik mokyklos administracija, bet ir tėvų bei mokinių atstovai. Svarbūs buvo ir Lietuvos lenkų bendruomenės organizuojami mitingai ir protestai – be kita ko, prie LR Vyriausybės rūmų, prie Vilniaus miesto savivaldybės ar prie JAV ambasados Vilniuje.

Todėl penktadienio iškilmės įgavo dvigubą prasmę: viena vertus – tai buvo V. Sirokomlės mokyklos, kita vertus – visos Lietuvos lenkų bendruomenės šventė ir džiaugsmas, nes V. Sirokomlės gimnazijos pergalės pavyzdys įkvepia ir kitas mokyklas.

Ant tikėjimo ir išminties sparnų
Inauguracijos iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje, joms vadovavo klebonas kun. Miroslav Grabovski, kartu su juo jas aukojo su mokykla susiję kunigai: absolventai kun. Tadeuš Matulianiec, Eišiškių parapijos klebonas, kun. Kazimež Gvozdovič, Šalčininkėlių ir Akmeninės parapijos klebonas, kun. Daniel Narkun, Pabradės bažnyčios vikaras ir buvę mokyklos darbuotojai – kun. Tadeuš Jasinski, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios klebonas ir pamokslą sakęs kun. dr. Eduardas Kirstukas, Mickūnų parapijos klebonas.

„Suprantu, kad kelias iki gimnazijos statuso buvo nelengvas, tačiau dabar negalima užmigti ant laurų. Pasirinkote sunkų kelią, priėmėte iššūkį ir dabar turite jį atlaikyti. Tobulėjimo kelias – sunkus, reikalaujantis nuolankumo, savojo „aš“ atsisakymo“, – kalbėjo kunigas per penktadienio pamaldas, pabrėždamas, kad gimnazijos inauguracija – „tai ne finišas, o tik sunkaus darbo pradžia“. Palinkėjo, kad gimnazijos bendruomenė išskleistų sparnus – tikėjimo, išminties ir gebėjimų. Ir ant šių sparnų siektų tikslo – pažinti Dievo gerumą ir meilę.

Per Mišias kun. M. Grabovski pašventino naują gimnazijos vėliavą, kurią įsteigė VI laidos absolventai.

Mokyklos svarba
Spalvinga, saulėta ir vaikiškai triukšminga buvo tądien V. Sirokomlės gimnazijos stadione, kur vyko iškilmės. Gimnazijos inauguracija prasidėjo nuo vėliavos perdavimo įstaigos direktorei ir iškilmingos mokinių priesaikos. Atvyko daug garbių svečių: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) pirmininkas, europarlamentaras Valdemar Tomaševski, LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos pirmininkas Juzef Kviatkovski, Vilniaus m. savivaldybės tarybos LLRA–KŠS frakcijos seniūnė Renata Cytacka, frakcijos nariai Edita Tamošiūnaitė ir Artur Liudkovski, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje III sekretorė Irmina Šmalec (Szmalec), mokyklos absolventai, mokytojai–senjorai, kitų Vilniaus lenkų švietimo įstaigų direktoriai ir bičiuliai iš mokyklų–partnerių – Sankt Peterburgo Adomo Mickevičiaus 216–osios vidurinės mokyklos, Zagurovo (Zagórów) Šv. Karalienės Jadvygos gimnazijos ir Krokuvos ugniagesių tarnybos pagrindinės mokyklos iš Krokuvos.

„Lenkų mokykla pati savaime jau didelė vertybė. Ji geriausia Lietuvoje. Tai – puiki atmosfera, integruota bendruomenė – ir mokytojai, ir mokytojai–senjorai, ir, žinoma, vaikai ir jaunimas. Tai – nepakartojamos šventės: ir linksmos, kaip Andriejinės ar Užgavėnės, ir labai rimtos, taip pat – Tėvo, Mamos, Senelės, Senelio dienos, šimtadieniai, kurie atspindi visus pasiekimus. Lenkų mokykla – tai labai aukštas mokymo lygis“, – vardijo V. Tomaševski, perduodama sveikinimus LLRA–KŠS vardu. Kartu pabrėžė, kad lenkų mokyklų bendruomenės vienybė ir ryžtas padeda išeiti net iš aklaviečių. „Batalijose dėl gimnazijos dalyvavo ne tik V. Sirokomlės mokyklos mokiniai ir mokytojai, bet ir Trakų ir Šalčininkų, Nemenčinės ir Maišiagalos lenkų mokyklų mokiniai, absolventai ir mokytojai. Šiuo metu Lietuvoje turime 36 lenkų gimnazijas, t. y. 10 proc. šalies mastu. Tai – didžiulis pasiekimas, kuris atėjo per pastangas, vienybę ir ryžtą“, – dėstė toliau V. Tomaševski ir pabrėžė, kad dar vienas labai svarbus Lietuvos lenkų mokyklų išskirtinis bruožas – visi jų mokiniai lanko religijos pamokas.

R. Cytacka pabrėžė gimnazijos išskirtinumą ir dėkojo visiems, dėl kurių V. Sirokomlės mokykla išsikovojo gimnazijos statusą. E. Tamošiūnaitė pabrėžė, kad gautas naujas statusas nėra pasirinkto kelio pabaiga, o tik nauja pradžia. „Vladislovo Sirokomlės mokykla daugiau nei 60 metų kuria legendą, perduoda estafetę iš kartos į kartą. Ties naujo starto linija linkiu ištvermės, sėkmės, pasiekimų ir telaimina jus Dievas“, – baigė E. Tamošiūnaitė.

Atsakingi vieni už kitus
Iškilmingas svečių ir šeimininkų kalbas keitė vaikų ir jaunimo pasirodymai. Kadangi gimnazija yra pasirinkusi menų ugdymo profilį, mokiniai turėjo, ką parodyti. Vienos valsą ir ča–ča–ča atliko 3–4 klasių mokiniai iš Tomo Petreikio studijos, estradines dainas – ansambliai „Uśmiech“ („Šypsena“) ir „Tęcza“ („Vaivorykštė“), vadovė Jolanta Dekevičienė, liaudies dainas – pradinių klasių ir ansamblio „Wilenka“ jaunesnės grupės chorai (vadovė Renata Labul–Juzokienė). Šokius susirinkusiesiems pristatė Dainų ir šokių ansamblio „Wilenka“ jaunesnioji ir vyresnioji grupės (choreografai – Irena Brazis ir Aneta Kozlovska, meno vadovė – Janina Labul).

Mokiniai džiaugiasi galimybe dalyvauti gausybėje tiek tarptautinių, tiek Lietuvos projektų, daug įdomių idėjų įgyvendina ir savo mokykloje.

„Kiek tai įmanoma, kiekvienas mūsų prisidėjo prie to, kad mokykla gautų gimnazijos statusą ir išsaugotų 1–12 klases. Kiekvienas įdėjo savo pastangų: vyresnieji padėdavo jaunesniems, organizuodavome įvairius projektus, konkursus – mokykloje nuolat vyksta kas nors įdomaus. Esu jau abiturientė, bet jaučiu atsakomybę ir už jaunesnius kolegas, todėl noriu, kad ir jie naudotųsi tomis tradicijomis, kurias per daugiau nei 60 metų pavyko įskiepyti mūsų mokykloje“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ savo pastebėjimais pasidalijo Karolina Slotvinska.

Pabaigoje jaunimas atliko specialiai tai progai sukurtą naują gimnazijos himną. Eilių autoriai – Vladislovas Sirokomlė ir gimnazijos lenkų kalbos mokytoja Regina Levicka. Muziką sukūrė Zbignev Levicki. Iškilmes užbaigė naujos lentos su gimnazijos pavadinimu atidengimas. Po to mokiniai džiaugdamiesi sugužėjo į savo mylimą mokyklą – jau gimnaziją.

Vilniaus krašto savaitraštis


Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24