Naujos registracijos tvarkos sumanytojai – sostinės savivaldybė – savo sprendimą motyvuoja tuo, kad tai išspręs eilių prie mokyklų problemą ir padidins priėmimų į jas skaidrumą. Pateikdami prašymą tėvai gali nurodyti iki 5 bendrojo ugdymo įstaigų – mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, ir 4 kitas mokyklas, į kurias taip pat norėtų leisti savo vaiką. Prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, tačiau būsimų pirmokų tėvai turėtų užpildyti prašymus iki gegužės 26 dienos. Pirminiai mokyklų mokinių sąrašai bus paskelbti birželio pradžioje.
Priėmimo skaidrumas
Registracija internetu – tai, anot sostinės savivaldybės atstovų, dar vienas etapas Vilniaus modernėjimo link. Anksčiau panaši sistema įdiegta registruojant vaikus į darželius. Anot sostinės vadovų, tėvai, registruodami vaikus į švietimo įstaigas, turės daugiau informacijos, o interneto puslapyje ji bus teikiama aiškiai ir prieinamai. Be to, registracija internetu padidins priėmimo skaidrumą.
Sistema pajudėjo, bet ar pasiteisins? Kol kas, registruotis gali tik tėvai, mokyklos neturi priėjimo prie duomenų. Nauja sistema turi išspręsti perpildytų mokyklų problemas, pavyzdžiui, mokyklų-darželių, kuriuose vietų skaičius ribotas.
Nieko naujo
Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje tėvai jau registruoja savo vaikus ir, kaip „Vilniaus krašto savaitraščiui“ sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Šostak, jokių skundų ar pretenzijų kol kas nebuvo. Švietimo įstaigos vadovybė turi ryšį tik su parengiamąją klasę lankančių vaikų tėvais ir vaikų, kurių vyresni broliai ar seserys lanko šią mokyklą, tėvais. Šių metų „nulinukų“, t. y. rugsėjį pirmokais tapsiančių vaikų tėvams registravimas internetu nėra jokia naujiena, nes jau pernai registruodami vaikus į parengiamąją klasę turėjo pateikti pašymą internetu.
„Manau, kad lenkų mokykloms ši sistema nesudarys keblumų, nes, ko gero, nė viena lenkų mokykla neturi riboto vietų skaičiaus. Galbūt mokyklose-darželiuose kurį laiką buvo ribotas vietų skaičius. Tačiau lenkų švietimo įstaigose nebuvo atvejų, kad kuris nors vaikas nebūtų priimtas dėl vietos nebuvimo“, – savo pastebėjimais dalijosi progimnazijos direktoriaus pavaduotoja.
Neturėtų pritrūkti
Kaip paaiškėjo, nauja sistema sukėlė tam tikrą sąmyšį įstaigoms, kuriose mokosi jauniausieji. Nors darželinukų tėvų negąsdina elektroninė priėmimo į mokyklas sistema, nes jie jau tai perėjo registruodami savo vaikus į darželį, tačiau dabar, kai vaikai turi tęsti mokslus toje pačioje ugdymo įstaigoje, elektroninė registracija kelia tam tikrų nesusipratimų.
„Mūsų mokyklos atveju elektroninė registracija klaidina tėvus, nes mūsų parengiamųjų klasių mokiniai - tai jau darnios grupės, tėvai irgi priprato vieni prie kitų, turi planų dėl savo vaikų ugdymo. Visada būdavo taip, kad beveik 95 proc. mūsų „nulinukų“ ateidavo pas mus į pirmą klasę. Dabar tėvai baiminasi, kad kažkas, kas gyveno netoliese, nors ir nelankė mūsų darželio, turės pirmenybę prieš tuos vaikus, kurie lankė mūsų darželį“, – sako Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ direktorė Zofija Matarevič. Anot jos, savivaldybininkai turėtų rasti kitą būdą ištirti, kodėl kai kurios mokyklos yra apytuštės.
Kaip pabrėžė Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič, svarbu, kad tėvai spėtų iki gegužės 26 d. pateikti prašymą ir nedelstų iki paskutinės akimirkos. Problemų dėl vietų neturėtų būti ir visi prašymai bus patenkinti.
Likti be mokyklos?
Įvedus elektroninę priėmimo į mokyklą sistemą blogiau yra tiems tėvams, kurie nėra registruoti sostinėje, bet kurių vaikai lanko Vilniaus ugdymo įstaigas. Pavyzdžiui, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje yra nemažai mokinių, kurie atvažiuoja į mokyklą iš toli. Lemiamą įtaką priimant tokius mokinius į mokyklą iki šios dienos turėjo tėvų pateikiama motyvacija. Dažniausiai švietimo įstaiga turi patogią lokalizaciją: gali pavežti vaikus pakeliui į darbą. Kartais mokyklos pasirinkimą lemia faktai, kad abu tėvai yra baigę šią ar kitą mokyklą ir su ja juos sieja sentimentai ar kokios nors kitos priežastys. Teikdami internetu prašymą tėvai negali nurodyti, kodėl renkasi vieną ar kitą mokyklą.
Lilija Kovalevska užregistravo savo sūnų Albertą į Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos penktą klasę. Prašymas priimtas, tačiau laukimas kelia tam tikrą nerimą. „Prašyme galėjau įrašyti kelias mokyklas, bet pasirinkau vieną. Būtume galėję turėti papildomų taškų, jei vyresni vaikai (ar tėvai) būtų šios mokyklos absolventai. Ar prašymas bus patenkintas, nežinome. Sužinosime tik birželį“, – sakė ketvirtoko mama. Be to, ji atkreipė dėmesį į tai, kad anketoje yra Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantis įrašas - tėvai įrašydami savo vaikams pasirinktų mokyklų pavadinimus būtinai turėjo pateikti ir pagal gyvenamąją vietą priklausančios mokyklos pavadinimą. Anketoje toliau parašyta, esą jei ši sąlyga nebus patenkinta, mokinys gali likti be mokyklos. „Juk vaikas negali likti be ugdymo įstaigos“, – sakė mama, kurią nustebino anketos reikalavimai.
Pakeisti gyvenamąją vietą
Galina ir Pavel Jakšto, 7-metės Emilijos ir 6-mečio Danieliaus tėvai, gyvena Vilniaus rajone. Jų vaikai lanko Naujojoje Vilnioje veikiantį lenkų „Žaliakalnio“ vaikų darželį, o kadangi šioje ugdymo įstaigoje yra ir pradinės klasės, todėl neketina jos keisti. Šiemet Emilija pradės lankyti pirmą klasę, ir tėvai išgirdę apie naują prašymų priėmimo tvarką nerimavo, ar pavyks jiems – ne sostinės gyventojams – užregistruoti vaiką. Pildydami prašymą užpildė rubriką Gyvenamoji vieta, tačiau rubrika „Deklaruota vieta“, kuri turėtų užsipildyti automatiškai, liko tuščia. Prašymą užpildė ir išsiuntė, o dabar laukia ir nerimauja, nes interneto puslapyje trūksta paaiškinimų ir papildomos informacijos sostinės pakraščių gyventojams, kurie jau priklauso rajonui. Jų pažįstami jau spėjo užsiregistruoti Naujojoje Vilnioje, kad nebūtų problemų pildant elektroninį prašymą į mokyklą.
„Specialiai pasirinkome šią ugdymo įstaigą, kad mūsų vaikai ir darželį, ir mokyklą turėtų kartu. Žinau, kad įstaigos pakeitimas mano dukrai būtų nemenkas iššūkis: jau priprato prie savo grupės, susipažino su savo mokytoja, kuri bus jos auklėtoja pirmoje klasėje. Džiugina tik tai, kad „Žaliakalnio“ darželyje-mokykloje neturėtų pritrūkti vietų“, – savo pastebėjimais dalijosi Emilijos ir Danieliaus mama pabrėždama, jog daugumai tėvų nepatinka tai, kad iš karto negauna atsakymo, kad nėra nei ko paklausti, nei su kuo pasitarti.
Sistema nepakeis žmogaus
Vilniaus „Žaliakalnio“ darželio-mokyklos direktoriaus pavaduotoja Euredita Damarackienė sako, kad artimiausiu laiku parengiamųjų klasių mokinių tėvams bus organizuotas susirinkimas, ir tie, kas dar nepateikė prašymo, galės tai padaryti mokykloje. Beje, tokią galimybę numatė ir naujos registravimo sistemos kūrėjai. Prašymai ant popieriaus lapo nebebus priimami, o tėvai, kurie neturi galimybės pateikti prašymą namie, galės tai padaryti bet kurioje mokykloje.
Praktiškai tai atrodys taip: ateina vienas iš tėvų į mokyklą su prašymu priimti jo vaiką į mokyklą, o jam suteikiamas kompiuteris, per kurį jis registruoja savo vaiką į mokyklą. Klausimas tik, o ką daryti su tėvais, kurie neturi e-bankininkystės sistemos. Juk būna taip, kad į mokyklą ateina vaikas iš asocialios šeimos arba auklėjamas senelių, o ugdymo įstaiga neturi teisės registruoti mokinio globėjų prašymu.
„Jokia sistema, net ir pati tobuliausia, nepakeis asmeninio kontakto su žmogumi. Tėvai gali negyventi sostinėje, bet jiems patogu važiuojant į darbą keliasdešimt kilometrų pavėžėti vaiką į sostinės mokyklą. Dažniausiai po pamokų mokykloje vaikai turi užsiėmimų neformaliojo ugdymo įstaigose (muzikos, dailės, sporto mokyklose). Neretai jos įsikūrusios šalia jų pagrindinės mokyklos. Todėl susitikdama su tėvais ir kalbėdamasi su jais žinau, kuo vadovaujasi šie žmonės rinkdamiesi tą, o ne kitą mokyklą savo vaikui“, – pokalbyje sakė E. Damarackienė.
Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Kas pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą (penktą, devintą (I gimnazijos) ar vienuoliktą (III gimnazijos klasę) toje pačioje mokykloje, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis
Nuo kovo 1 d. – nauja priėmimo į mokyklas tvarka. Pažangu, bet ar praktiška?
2017-03-11, 15:45
Kovo 1 d. sostinėje pradėjo veikti elektroninė priėmimo į mokyklas sistema. Pagal naują tvarką tėvams nebereikia eiti į mokyklą, kad pateiktų prašymą priimti jų vaiką į ugdymo įstaigą. Dabar tai galima padaryti elektroniniu būdu: tereikia užpildyti atitinkamą anketą sostinės savivaldybės interneto puslapyje svietimas.vilnius.lt.