SveikataOro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė apžvelgia ilgamečių tyrimų rezultatus ir pataria, kaip gerinti sveikatą keičiant gyvenimo būdą. Kaip išgyventi vasarą, kai mėgautis saulės bučiniais negali? Vilnietė Marija jau susitaikė, kad po tokių saulėtų dienų odą netrukus teks slėpti nuo akių. Mergina nuo mažens yra alergiška saulei, todėl kiekvienas ilgesnis pabuvimas jos spinduliuose baigiasi paraudusia, pūslelėmis nusėta ir besilupančia oda. Nors alergiškiems žmonėms visiškai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių sunku, BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė rekomenduoja visada su savimi turėti stiprią apsauginę priemonę bei priešalerginių vaistų. Ji taip pat primena bendras deginimosi taisykles, kurių turėtų laikytis visi vasarotojai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse, todėl ragina pasirūpinti skiepais – tai efektyviausia priemonė nuo šios klastingos infekcijos. Seimas uždraudė įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvoje gaminti ar parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ar jų tarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio – balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį - atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys. 30 kartų padidėjo 18 m. ir vyresniųjų pasiskiepijusių asmenų skaičius (nuo 292 - pernai iki 9019 - šiemet). Pasiskiepijusių vaikų iki 17 m. skaičius šiemet, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo trečdaliu - atitinkamai 19 042 ir 13 261 vaikų. Kad ir kaip maloniai džiugintų šilta vasara, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, karštis gali tapti labai pavojingu. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Tvankus oras taip pat didelį pavojų kelia ir besiskundžiantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, tačiau Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių. Dažniausiai žmonės išgirdę frazę „išsėtinė sklerozė“ užfiksuoja žodį „sklerozė“. Yra įprasta manyti, kad sklerozė yra atminties sutrikimas, tad daugeliui atrodo, kad kalbama apie žmogų, turintį atminties problemų. Deja, išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus. Artėjant mokslo metų pabaigai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina neatidėlioti profilaktinio vaikų sveikatos patikrinimo ir atlikti jį jau dabar, kad vasaros pabaigoje ir rudenį nereikėtų laukti ilgose eilėse. Pastebėjus sveikatos sutrikimų, vasarą būtų galima išnaudoti tiksliniam sveikatos stiprinimui. Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |