Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja.

Įprastai širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų. Širdies ūžesiai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą, rašoma pranešime spaudai. Nors pats ūžesys ir nėra liga, tačiau jo buvimas gali būti požymis, įspėjantis apie rimtesnę širdies ligą.

LSMU tyrėjai drauge su tarptautine mokslininkų grupe, įvertinę pažintines funkcijas, jau gali prognozuoti paciento artimiausių 5 metų gyvenimo kokybės rodiklius. Atrasta, jog prastesnę gyvenimo kokybę neretai lemia specifinio tipo paciento asmenybės bruožai.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje pernai sirgo kas trečias gyventojas – Higienos instituto duomenimis, bendras sergančiųjų skaičius siekė per 873 tūkst. Šios ligos pasiglemžė daugiau nei pusę (52,7 proc.) visų mirusiųjų, rašoma pranešime spaudai. Gydytojų teigimu, nors medicina siūlo efektyvius tyrimų ir gydymo būdus, vis dar trūksta sergančiųjų noro pasistengti dėl savo sveikatos.

Saugojosi koronaviruso, bet neapsigynė nuo infarkto. Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje miršta žmonės. Pandemija dar kartą įrodė, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą ir vengti rizikos veiksnių, nes širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad judėjimas ir sveika mityba – raktas į gerą savijautą, visgi yra keli ypatingi produktai, kuriuos įtraukus į kasdienę mitybą – gerinama širdies veikla ir bendra savijauta.

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių, rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės.

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę farmacininkai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos. Gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė sako, jog kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia aterosklerozė, kuri daug metų gali progresuoti nepastebimai, todėl daugelis žmonių su šia liga akis į akį susiduria tik jai gerokai paūmėjus.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24