Rudeninis derlius – vaisiai, uogos ir daržovės – ne tik papildo pietų stalą, bet ir gali prisidėti prie grožio procedūrų. Vis dažniau kosmetikos pasaulyje ingredientais tampa valgomi produktai. „Pasaulyje populiarėja kosmetikos produktai su vadinamosiomis superuogomis, superdaržovėmis ir net grybais, randasi ir grožio produktų su špinatais, brokoliais ar žirniais“, – pasakoja „BIOK laboratorijos“ naujų produktų specialistė Gintarė Mykolaitienė.

Nors daugelis žino, kad naudingų medžiagų organizmui, galima gauti vartojant tam tikrus maisto produktus, suderintą maistą, tačiau dažniausiai tik sulaukus negalavimų, susirūpinama mityba. Praūžus gražiausioms metų šventėms sveikatos priežiūros specialistai ragina sveikata rūpintis ištisus metus. Vaistininkės Rasos Proscevičienės teigimu, prieš pradedant vartoti maisto papildus ar vitaminus, gautus kaip dovanas per šventes, visų pirma, reiktų įvertinti bendrą organizmo būklę.

Vaistų vartojimas nėštumo metu reikalauja ypatingos specialistų priežiūros. Vaistininkai pataria visuomet perspėti, jei perkami preparatai bus skirti besilaukiančiai moteriai, mat yra vitaminų ir netgi vaistažolių arbatų, kurios nėštumo metu gali būti žalingos ir būsimai mamai, ir bręstančiam vaisiui.

Netrukus stačia galva nersime į šventinių rūpesčių verpetą. Ilgėjančios eilės parduotuvėse, didėjančios transporto spūstys gatvėse, dovanų paieška – artėja tikras išbandymų metas mūsų nervų sistemai. Jeigu ji stipri – greičiausiai pavyks nepamesti galvos ir šventėms pasiruošti be didesnių rūpesčių. O jeigu dar iki švenčių nuolat kovojote su stresu ir įtampa, tuomet prieššventinis laikotarpis gali gerokai apkartinti gyvenimą. BENU vaistininkė Inga Norkienė dalinasi rekomendacijomis, kaip sustiprinti nervų sistemą ir naktimis ramiai miegoti, o ne avis skaičiuoti.

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, piktas be priežasties, prastai miega, nevalgus? Tik neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs pačių, kad netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja, kaip parodė apklausa*, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Atvėsęs, drėgnas ir vėluotas oras greitai paveikia mūsų odą, ypač lūpas, todėl rudeniop, pajutus nemalonius simptomus lūpose, paprastai kaltiname orą. Tačiau lūpos sausėja ir skeldėja ne tik dėl oro sąlygų – karščio ar atšiauraus vėjo. Pablogėjusi lūpų būklė gali pranešti ir apie vitaminų trūkumą, alergiją, o gal tai neteisingo dantų sąkandžio pasekmė?

Vasarą, ypač lepinant orams, aktyviau leidžiame laisvalaikį, todėl dažniau prakaituojame. Kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina ir gyvybiškai svarbūs mikroelementai (magnis, kalis ir kt.), o tada organizmas siunčia signalus: atsiranda silpnumas, nervingumas, streikuoja širdis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek vitaminų trūkumas, tiek perteklius gali būti pavojingas sveikatai, todėl prieš užsiimant savigyda būtina pasikonsultuoti su vaistininkais ar gydytojais.

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai parodė, kad vitaminas D ne tik stiprina imunitetą, kaulus ar padeda lytinei hormonų veiklai, bet ir mažina riziką susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, ir net iki 26 procentų sumažina mirties riziką.

Šiandien daržovių, vaisių ir iš jų pagamintų sulčių ar glotnučių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta.