Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje 2023 m. užfiksuota nepalyginamai daugiau skarlatinos atvejų nei 2022 m. (atitinkamai 3 108 ir 679 atvejai). Didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose. NVSC specialistai primena, kad nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio Europoje fiksuojama daugiau nei įprastai A grupės streptokokų sukeltų ligų atvejų, tarp jų ir skarlatinos. Apie išaugusį šių ligų, kurios labiausiai paveikia vaikus iki 10 metų, atvejų skaičių pranešė Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija ir kitos šalys. Visgi Pasaulio sveikatos organizacija riziką vertina kaip mažą, nes nebuvo nustatyta šios infekcijos naujų genų sekos tipų, negauta pranešimų apie padidėjusį atsparumą antibiotikams, be to, A grupės streptokokai yra plačiai paplitę Europoje, t. y. didelė dalis visuomenės yra su jais susidūrę.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 2736 skarlatinos atvejai ir tai yra 2,3 karto daugiau nei 2018 m. (1205 atv.).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik 3 kartus daugiau susirgimų skarlatina nei 2018 m. per tą patį laikotarpį, atitinkamai 759 ir 2146 susirgimai. Pastaraisiais metais (2010–2018 m.) vidutiniškai per metus Lietuvoje yra registruojama apie 1600 skarlatinos atvejų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas skarlatina padidėjo beveik penktadaliu, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.