„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė ir pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

Siekdama gerinti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą bei kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino šiomis ligomis susirgusių pacientų srautų valdymo ir paslaugų organizavimo tvarką. Naujai įteisinta atvejo vadybos funkcija padės pacientams greičiau gauti specializuotas paslaugas ir įveikti psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio sunkumus.

Onkologinius pacientus vienijančių nevyriausybinių organizacijų atstovai susitikę su premjeru Sauliumi Skverneliu prašė neatidėliojant spręsti tris svarbiausias problemas – stiprinti onkologinių ligų prevenciją, kurti vėžio registrą ir didinti inovatyvių vaistų prieinamumą.

Dažnas nė nesusimąstydamas vartoja garsią Horacijaus frazę „carpe diem“, raginančią išnaudoti dieną, mėgautis kiekviena akimirka. 72–iejų Nijolė Smaliukienė sako patyrusi, ką iš tiesų reiškia jausti gyvenimo trapumą ir begalinį norą jo nešvaistyti – garbaus amžiaus moteriai gydytojai buvo davę gyventi vos 2–3 mėnesius.

Gydytojų teigimu, pastaraisiais metais sergamumas onkologinėmis ligomis šalyje didėja, o vėžys pasiglemžia vis jaunesnius žmones, tad rekomenduojama pasitikrinti, jei kyla bent menkiausias įtarimas. Onkologinei ligai išplitus ją sustabdyti – itin sudėtinga, brangu ir ne visada įmanoma. Apie lietuvių sergamumą šiomis ligomis pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras ir pilvo chirurgas Narimantas Evaldas Samalavičius.

Nors diskusijos apie onkologines ligas retai trykšta optimizmu, tačiau vis dažniau jas įveikę žmonės įrodo, kad vėžys gali pasiduoti moderniems gydymo metodams, o pašalinius poveikius sumažina naujausi mokslo pasiekimai.

Paskyrus Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centrą, žmonėms bus paprasčiau nemokamai pasitikrinti dėl onkologinių ligų. Jau daugybę metų prevencinės programos dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, kas leidžia anksčiau diagnozuoti onkologinius susirgimus ir užbėgti už akių šioms ligoms. Dabar tai padaryti bus dar paprasčiau, nes stiprėja medicininės pajėgos, sutelktos centruose, praneša SAM.

Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.

Gydytojos teigimu, mes pernelyg dažnai nuvertiname savo organizmo siunčiamus signalus, nepastebime, kad išvaizda ir savijauta rodo, jog turime daugiau dėmesio skirti sveikatai, jei norime išvengti didesnių problemų.

Sveikatos statistika Lietuvoje jau kuris laikas rodo neraminančias tendencijas – onkologinės ligos jaunėja. Dėl gyvenimo būdo, žalingų įpročių ar darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių onkologinės ligos diagnozuojamos santykinai jaunesniems pacientams. Tuo pačiu specialistai siunčia ir kitą, pozityvią žinią, – jaunesniame amžiuje ligos diagnozuojamos ankstyvose stadijose, todėl jos gali būti kur kas geriau kontroliuojamos ar net visiškai išgydomos.