Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistų, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Tiems, kurie jau yra varginami peršalimo ligos simptomų ar norintiems išvengti susirgimų, vaistininkai pataria namuose turėti reikalingiausius daiktus – termometrą, inhaliatorių, vaistažoles ir tinkamai rengtis ne tik susiruošus į lauką, bet ir jau susirgus.

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika sako, kad internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos, gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai pacientus konsultuojantis gydytojas pataria, kaip nepasiklysti skelbiamoje informacijoje.

Daugelis žino šmaikštų posakį, kad gydoma sloga išnyksta per septynias dienas, o negydoma - per savaitę. Tačiau juo vadovaujantis, rizikuojama sulaukti rimtų komplikacijų. Neretai pasitaiko atvejų, kai net ir gydoma sloga užsitęsia, o gal net perauga į sinusitą. Būna ir taip, kad sloga užsitęsia ir dėl pačių sergančiųjų kaltės, netinkamai vartojant paskirtus vaistus. Kaip to išvengti?

Jei peršalimo ir gripo simptomai pasireiškia vienam, gana greitai čiaudėti ir šnypšti nosį pradeda ir kolegos ar artimieji. Ypač greitai virusai pagauna mažuosius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl neretai peršalimo sezonas darželiuose pasijunta itin stipriai. Apsaugoti vaikus nuo virusų ir apsisaugoti patiems padėti gali tik stiprus imunitetas ir apsaugos priemonės. Kokių apsisaugojimo priemonių turėtume imtis šeimoje esant ligoniui?

Stresas - vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greitas gyvenimo tempas, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti stresinių situacijų ar mokytis suvaldyti savo emocijas reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų streso sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir senjorams.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą.

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti.

Įvairiomis akių ligomis serga maždaug kas šeštas šalies gyventojas, o pacientų srautas pas oftalmologus gydymo įstaigose pernai buvo trečias pagal dydį po odontologų bei fizine reabilitacija užsiimančių medikų. Draudikai pastebi, kad oftalmologo konsultacijos ypač dažnos tarp biurų darbuotojų, o sveikatos draudimo krepšelyje išlaidų dalis, skirta regėjimo patikrinimui, akiniams, kontaktiniams lęšiams, dirbtinėms ašaroms bei kitiems preparatams įsigyti sudaro apie 10 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Onkologiniai ligoniai, taip pat sergantys išsėtine skleroze, sunkiomis epilepsijos formomis, ŽIV/AIDS, turintys miego ir nerimo sutrikimų, kenčiantys nuo chroniškų skausmų galės gauti vaistus, kurių sudėtyje yra kanapių. Ketvirtadienį Seimas pritarė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms, įtvirtinant, kad tam tikrais atvejais sveikatos priežiūros tikslais būtų galima vartoti I sąraše esančius augalus, narkotines ir psichotropines medžiagas. Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų gegužės.