Su nemaloniu burnos kvapu susiduria kas ketvirtas žmogus, bet ar kas ketvirtas žmogus apie tai žino? Iš tiesų, ši problema nėra tokia akivaizdi – aplinkiniai nenori pasirodyti nemandagūs, dėl to nepasako, kad derėtų imtis veiksmų ir apsilankyti pas gydytoją. Apie blogo burnos kvapo priežastis ir šios problemos sprendimo būdus kalbamės su Protezavimo-implantavimo klinikos (PIK) specialistais: burnos higienos specialiste Jolanta Ruzgiene, gydytoja odontologe-endodontologe Sandra Skuodaite ir gydytoju odontologu-ortopedu Raimondu Savicku.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja – Europoje plinta gonorėja. Kai kuriose ES šalyse sergamumas šia lytiškai plintančia infekcija per metus išaugo daugiau nei 40 proc. Tačiau tikrasis gonorėjos epidemijos mastas nėra žinomas. Dažnai infekcijos nediagnozuojamos dėl besimptomių atvejų ir ribotų diagnostikos galimybių.

Nesaugus maistas, kuriame yra kenksmingų bakterijų, virusų ar parazitų, gali susargdinti – per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamų ligų, primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno raj., Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Tačiau 2018-ųjų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) mitybos ataskaitos duomenys šiurpina: su mityba susijusių ligų rodikliai vieni prasčiausių per visą istoriją. Ne išimtis ir Lietuva – širdies ir kraujagyslių ligos vis dar dažniausia ankstyvos mirties priežastis, o dėl šių ligų atsiradimui įtaką darančio anstvorio kenčia daugiau nei pusė šalies suaugusiųjų. Specialistai pabrėžia, kad siekiant išvengti padarinių būtina susirūpinti mityba. Laimei, į sveikatai palankesnių produktų gamybą įsitraukia ne tik įstatymų leidėjai, bet ir verslo atstovai.

Penkiolikos metų trukmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupės tyrimų ciklas atskleidė: epidemijai prilygstantį širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, cukrinio diabeto išplitimą dažniau lemia ne paveldimumas, o sveikatą žalojanti gyvensena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nežymiai sumažėjo.

Padidėjęs nuovargis, abejingumas ar net pasireiškusi alergija gali būti tie požymiai, kurie praneša apie imuniteto nusilpimą kur kas anksčiau nei prasideda rimtesnės ligos. Į šiuos organizmo signalus nekreipiant dėmesio, imuninė sistema palaipsniui silpsta, prasideda peršalimo ligos, o suaugusiam žmogui peršalimu sergant dažniau negu 4 kartus per metus - verta stipriai susirūpinti. Kaip atpažinti organizmo siunčiamus ženklus ir teisingai juo pasirūpinti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 m. palyginti su 2017 m. parazitinių susirgimų skaičius Lietuvoje sumažėjo 11,2 proc. Iš viso pernai buvo užregistruoti 1197 parazitiniai susirgimai, iš jų – 799 atvejai (66 proc.) enterobiozės, 194 atvejai (16 proc.) askaridozės, 59 atvejai (5 proc.) toksokarozės, 50 atvejų (4 proc.) echinokokozės, 45 atvejai žarnyno pirmuonių sukeltų ligų atvejai, 50 atvejų kitų parazitinių susirgimų.

Augantis sergamumas peršalimo ligomis susirūpinimą kelia ne tik medikams ar priežiūros institucijoms, bet ir darbdaviams, kurie priversti galvoti apie darbo krūvių subalansavimą įmonėse. Didieji darbdaviai pataria: leiskite prasčiau pasijutusiems darbuotojams išgulėti namuose, nes pagunda spėti atlikti svarbiausias užduotis galiausiai smogs kitu lazdos galu.