Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė siūlymui grąžinti priverstinį gydymą nuo alkoholio priklausomiems asmenims, nors kritikai tokį siūlymą sakė esant grįžimu atgal į sovietmetį.

Neretai gyventojai teiraujasi, kodėl naktį kreipiantis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių jiems skubiai nebuvo suteiktos gydymo paslaugos ir kodėl už suteiktą pagalbą jiems buvo pasiūlyta susimokėti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena kelias taisykles, kurias būtina žinoti kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas gydymo paslaugų prireikus naktį ar poilsio dienomis.

Pastebėta, kad vis daugiau išvykusių iš Lietuvos žmonių, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, nori gydytis arba reabilituotis Lietuvoje. Neretai jie ligonių kasų specialistų teiraujasi, kokius dokumentus jiems atsivežti, kur jiems kreiptis dėl vienokios ar kitokios būtinos gydymo paslaugos, kai į Lietuvą atvyksta tik trumpam.

Dažnai ligonių kasų specialistų klausiama, ar galima ką nors Lietuvos gydymo įstaigose gauti nemokamai? Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose mokėti nereikia. Visos šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taigi, asmenys kartą per mėnesį susimoka įmokas ir papildomai jiems mokėti nereikia. Specialistai primena kelias svarbiausias taisykles, kaip gauti nemokamas paslaugas, ir išimtis – kada gali paprašyti susimokėti.

Bene kiekvienas tautietis žino, kad Lietuvoje greitai patekti pas gydytoją - beveik neįmanoma: mažosios gydymo įstaigos pas aukštesnio lygio specialistus žmonių nesiunčia, o jei siuntimą ir pavyksta išsireikalauti, paaiškėja, kad eilėje konsultacijos teks laukti kelis mėnesius. Tačiau yra vilties, kad situacija pasikeis kitais metais, kai įstaigoms, per nustatytą laiką nesuteikusioms pacientui pagalbos, iškils grėsmė nukentėti finansiškai, rašo „VAKARO ŽINIOS“.

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. O kai kurie, pasitikrinę savo sveikatos duomenis, randa ne tik įdomios informacijos, bet ir neatitikimų.

Siekiant išvengti didelių išlaidų ligos atveju, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina visus sugrįžusius iš užsienio kuo greičiau deklaruoti gyvenamąją vietą ir atnaujinti sveikatos draudimą, o išvykstančius svetur – deklaruoti savo išvykimą taip išvengiant nemalonumų ateityje. Nepaisant šių priminimų, vis dar pasitaiko žmonių, kuriems lyg turistams savo gimtinėje Lietuvoje tenka už gydymą susimokėti patiems, praneša Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyrius.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina pacientus, svarstančius apie galimybę gydytis svetur, atsakingai įvertinti situaciją. Pirmiausia labai svarbu sužinoti, kiek norima gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje: kiek ji bus kompensuojama grįžus į Lietuvą, o kiek teks skirti savo lėšų.

Pastaruoju metu daugėja žmonių, išvykstančių gydytis už Lietuvos ribų. Jie dažniausiai renkasi artimiausias kaimynines šalis, iš kurių populiariausia – Latvija, ir tolimesnę Europos Sąjungos (ES) narę – Vokietiją. Mūsų kraštiečių pateiktų prašymų skaičius kompensuoti svetur patirtas gydymo išlaidas išaugo beveik 40 proc., lyginant šių metų pirmąjį pusmetį su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.

Penktadienio vakarą Vilniaus tarptautiniame oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvas "Spartan", kurio įgula iš Kijevo (Ukraina) parskraidino septynis Rytų Ukrainoje sužeistus antiteroristinės operacijos dalyvius. Sužeistiesiems gydymas ir reabilitacija Lietuvoje atliekama Ukrainos prašymu.