Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, o daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – yra ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir neignoruoti pirmųjų simptomų.

Premjeras Saulius Skvernelis po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio paskelbė, kad įveikė vėžį.

Vasario 4-oji minima kaip Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ši onkologinė liga – antra pagal dažnumą mirties priežastis, o daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys. Prognozuojama, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, oro užterštumo, genetinių veiksnių ateityje plaučių vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi, aplenkdamas šiuo metu pirmaujančias širdies ligas. Medicinos ekspertų teigimu, situaciją padėtų spręsti didesnis dėmesys diagnostikai ir naujiems gydymo metodams.

Prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau tik nedidelė dalis moterų joje dalyvauja. Tai parodė pirmasis išsamus prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo vertinimas Lietuvoje, kurį atliko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkai. Nustatyta, kad didelė dalis mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu nebuvo pakviestos į patikros programą arba gavo kvietimą, bet onkocitologinis tyrimas joms neatliktas.

Vėžys yra antra dažniausia mirčių priežastis pasaulyje ir Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vieną iš penkių mirčių mūsų šalyje lemia būtent įvairių rūšių onkologiniai susirgimai, o vėžio diagnozę Lietuvoje kasdien išgirsta apie 50 gyventojų. Nors sergamumas vėžiu išsivysčiusiose šalyse didėja, tačiau taip pat gerėja galimybės ligą laiku diagnozuoti, kontroliuoti ir gydyti. Specialistų teigimu, tam ypač svarbi profilaktika ir rizikos veiksnių šalinimas.

„Su vėžiu reikia susidraugauti. Jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau“, – juokiasi septyniasdešimtmetis latvis Janis (pavardė redakcijai žinoma), su prostatos vėžiu sėkmingai kovojantis jau nuo 2011 m. Atsitiktinai diagnozę išgirdęs vyras ją priėmė ramiai ir ragina kitus nepanikuoti bei pasitikėti medikais.

Statistika rodo, kad bazalioma, arba odos vėžys, yra dažniausia iš vėžinių ligų – ji sudaro 25 proc. visų onkologinių susirgimų ir 75 proc. visų odos vėžio atvejų. Medikai primena, jog jei pats pacientas nepastebės pirmųjų požymių ir laiku nesikreips pagalbos, specialistai gali būti bejėgiai.

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis pamažu didėja, tačiau mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai yra stabilūs, o tarp moterų net stebima mažėjimo tendencija – tokius duomenis atskleidė susisteminti 2012-2015 m. Vėžio registro duomenys.

Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina ir kitus gyventojus nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos.

Nors Lietuvoje nemokamai pasitikrinančių dėl gimdos kaklelio vėžio moterų skaičius kasmet išlieka stabilus, ligonių kasų specialistai ir medikai sunerimę – dėl šios klastingos onkologinės ligos šiemet prevencinėje programoje sudalyvavo tik kas ketvirta tikslinio amžiaus gyventoja. Moterys raginamos nedelsti ir susirūpinti savo sveikata jau šiandien.

Puslapis 1 iš 12
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24