Vasara neretai kiekvienam asocijuojasi su atostogomis ir aktyviu laisvalaikiu. Šeimos gydytojų teigimu, šis laikotarpis puikiai tinka ne tik šiltajam metų sezonui būdingomis pramogomis, bet ir ligų prevencijai. Tai ypatingai svarbu ir po karantino – laikotarpio, kai gyventojai neturėjo galimybės proaktyviai rūpintis savo sveikata. Neseniai Slengiuose (Klaipėdos raj.) duris atvėrusios „MediCA klinikos“ gydytojos dalijasi vasaros aktualijomis: kuo gyventojams reiktų pasirūpinti po karantino, kodėl svarbu užmegzti glaudų ryšį su pacientais, kokie negalavimai vasarą labiausiai kankina vaikus ir kaip pasirūpinti ligų prevencija vyresniems gyventojams.

Nors karantinas šalyje baigėsi 2020 m. birželio 16 dieną, vis dar tęsiasi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas.

Remiantis 2019 m. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atliktos įmonių apklausos duomenimis, pastebimas naujas pavojus darbuotojų sveikatai – ilgas sėdėjimas. Vykdant jau trečiąjį tokį tyrimą Europoje apie naują ir kylančią riziką (ESENER-3), apklausta daugiau kaip 45 tūkst. įmonių įvairiuose veiklos sektoriuose 33-ose Europos šalyse. Net 59 proc. respondentų ilgą sėdėjimą įvardino kaip naują atskirą rizikos veiksnį.

Gyvenimui persikėlus į namus, atsirado didesnis poreikis susikurti kuo patogesnę aplinką. Kambariui tapus biuru, kino sale ir pagrindine pramogų erdve, didesnis dėmesys krenta ir į kompiuterį. Vis dažniau dirbant prie mažo ekrano, gali padidėti nuovargis akyse ir kaklo zonoje, dėl netaisyklingos laikysenos atsirasti nugaros skausmai. Galbūt naujas ar didesnis monitorius gali tapti puikia investicija? Dalinamės patarimais, kaip jį išsirinkti.

Koronaviruso grėsmės akivaizdoje sveikatos priežiūros specialistai ragina keliautojus nepamiršti ir kitų ligų pavojaus užsienio šalyse. Populiarėjant turistų maršrutams į Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalis bei Artimuosius Rytus, medikai pastebi, kad iš tokių kelionių Lietuvos gyventojai neretai grįžta užsikrėtę keliautojų diarėja bei kitomis ligomis, nuo kurių dažniausiai galima apsisaugoti skiepais bei kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis.

Ligonių kasos pradeda teikti naują paslaugą. Nuo šiol visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) nemokamai galės gauti paštu – registruotu laišku Lietuvoje.

Sveikatos reikalais besidomintiems gyventojams vis dažniau kyla klausimų, kodėl nemokamai pasitikrinti pagal prevencines programas gali tik tam tikros amžiaus grupės asmenys. Teiraujamasi, ar tai nėra absurdas ir diskriminacija? Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai aiškina, kad amžiaus ribų nustatymas – nėra šiaip sau išsigalvojimas. Šis kriterijus pasirinktas remiantis moksliniais tyrimais, rodančiais, kokių metų sulaukusiems asmenims gresia didžiausia rizika susirgti vienomis ar kitomis ligomis, tai ir lemia, kad pagal ligų prevencijos programas tikrinami ne visi.

Žmonės pradėję domėtis sveika mityba dažnai ieško informacijos, kokie produktai naudingi mūsų organizmui, kuo jį papildyti. „Žalioji dėžutė“ įkūrėja Agnė Gedminaitė - Miškinienė sako, kad pilna produktų, kurie turi daug naudingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, tiesiog kartais trūksta žinių. Todėl noriu papasakoti apie 5 be galo naudingus produktus, kurie dažnai tiesiog pamirštami.

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra. Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.

Lėtinės ligos, tinkamo gydymo trūkumas bei rizika patirti rimtus susižeidimus – šių situacijų tikimybė Lietuvos gyventojams kelia daugiausiai nerimo, atskleidė draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atlikta reprezentatyvi apklausa. Galvodami apie sveikatai galimas grėsmes, mažiausiai ramūs jaučiasi 64–75 metų respondentai, tačiau ir šioje, ir kitose amžiaus grupėse ryškėja teigiama tendencija. Apklausa parodė: baimės dėl savo sveikatos lygį indikuojantis rodiklis Lietuvoje – mažiausias per penkerius metus.

Puslapis 1 iš 20
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24