Medicinos studijoms savo kūnus paskyrusių žmonių urnos ko gero nebus perkeltos į Bernardinų kapinių kolumbariumą.

Moksleiviai iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų. Tarp aukštesnio socioekonominio statuso šeimų vaikų pasiekusių aukštąjį mokslą – dvigubai daugiau. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti ar aukštasis mokslas Lietuvoje yra prieinamas.

Vis drąsiau studijas užsienyje besirenkantiems Lietuvos moksleiviams nuo 2019 m. atsiveria nauja rimta alternatyva. Reaguodami į milijardines Kinijos investicijas, skirtas studentų iš Europos pritraukimui, studijų organizatoriai lietuviams pradėjo siūlyti pilnas bakalauro ir magistro programas prestižiniuose Tolimųjų Rytų supervalstybės universitetuose.

„Šimtmečio Maximalisto“ stipendiją už pasiekimus mokslo srityje gavęs jonavietis Emilis Kaziukėnas finansinę paramą skirs studijoms Kembridžo universitete, į kurį Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos absolventas buvo pakviestas iškart po interviu, net nepateikęs egzaminų rezultatų. Vaikinui svajonės siekti padės Nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietuvos Maximalistai“, rašoma pranešime spaudai.

Šiemet studijuoti pradeda 20 805 pirmakursiai. Statistika rodo, kad pirmo kurso nebaigia 7–15 proc. studentų. Viena iš studijų metimo priežasčių – supratimas, kad pasirinkta specialybės kryptis studentui netinka. Toks nubyrėjimas yra nuostolingas tiek patiems stojantiesiems, tiek mokslo įstaigoms, tiek valstybei. Norint išvengti studijų krypties keitimo reikalingas stiprus karjeros orientavimas. Palengvinti apsisprendimą moksleiviams gali verslo organizacijos, skelbiama pranešime spaudai.

Vilniaus universitete (VU) šiemet studijas pradės 5,3 proc. daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais, skelbiama pranešime spaudai. Į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimta 4000 studentų, į antrosios pakopos – 1424 (2017 m. atitinkamai 3714 ir 1435).

Kiek Lietuvos didmiesčių studentams reikės mėnesiui turėti pinigų ir kaip jų nepritrūkti? Abu klausimai rūpi ir tėvams, kuriems neretai tenka mokėti ir už vaiko mokslą, ir patiems studentams, laužantiems galvą, kaip netapti finansine našta gimdytojams. Gera žinia yra ta, kad pastaraisiais metais lietuvių atlyginimai augo sparčiau nei vidutinės studentų mėnesio išlaidos. Antroji gera žinia - yra būdų šias išlaidas sumažinti.

Per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas liko tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų – neatsirado pakankamai jaunuolių, norinčių tapti inžinieriais ir technologais.

Kylant studijų kokybės kartelei, gerai studijoms pasirengę stojantieji noriai renkasi studijas Lietuvoje, daugėja motyvuotų jaunuolių, siekiančių tapti mokytojais, mažėja stojamųjų balų kontrastai tarp didžiųjų miestų ir regionų, rodo šiandien paskelbti galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

Šiais, mūsų valstybei jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius mūsų jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms tėvynėje, o ateityje ir grįžimui į ją, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) įsteigė išskirtines Lietuvos 100-mečio stipendijas. Jos skirtos geriausiais konkursiniais balais įstojusiems pirmakursiams, gyvenantiems emigracijoje, bet pasiryžusiems studijoms ASU nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai.

Puslapis 1 iš 19
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24