Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Iš visų praėjusiais metais mirusių asmenų 22,9 proc. neišgyveno iki 65 m., beveik pusė (46,6 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,5 proc.) – 85 m. ir vyresni.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 40 142 žmonės - 964 asmenimis mažiau nei 2016 metais. Pernai, kaip ir daugelį metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų, nuo piktybinių navikų - 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių - 7 proc.

oterų mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su nėštumu, per pastaruosius 25 metus pasaulyje sumažėjo beveik per perpus, bet tik devynios šalys pasiekė Jungtinių Tautų nustatytus tikslus, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje JT ir Pasaulio banko ataskaitoje.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius praneša, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Šalčininkų rajone gimė 161 vaikas: 81 berniukas ir 80 mergaičių, iš jų 23 vaikai gimę užsienio šalyse.

Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys nesikeičia - pernai 84 proc. gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių.