Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos.

Artėjant šaltajam sezonui dėl nusilpusio imuniteto dažniau patiriame sveikatos problemų. Tačiau specialistai pastebi, kad dėl to neretai kaltinti reikėtų ne vėstantį orą ar padidėjusį virusų kiekį, bet mūsų atsainų požiūrį. Tą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija, sakydama, kad sveikatą bei gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Svarbiausi faktoriai, norint turėti stiprią imuninę sistemą: grynas oras, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Specialistai pataria, kaip atrasti tinkamą šių komponentų balansą.

Rudeninis arba žieminis kosulys, sloga – nėra įprasta ir jeigu pasibaigus šiltąjam sezonui vaikas pradeda blogai jaustis, tikėtina, kad jo imuninė sistema yra silpna, tad reikia imtis jos stiprinimo priemonių.

Kaip stiprinti vaiko imunitetą? Yra labai daug priemonių, tad aptarsime kelias efektyviausias. Patarimai pasitarnauja ir po antibiotikų vartojimo ir be jokios priežasties, kadangi būti sveiku – nori ir gali kiekvienas.

1. Naujagimio imuninė sistema yra labai silpna. Pirmaisiais jo gimimo metais vaikutį saugo antikūniai, kurie yra gaunami su mamos pienu, tačiau papildomai reikia nepamiršti ir skiepų, kurie nustojus maitinti – toliau “rūpinsis” vaiku. Štai todėl svarbu sekti vaiko skiepijimo grafiką. Svarbiausi skiepai – nuo pneumokokų ir meningokokų.
2. Iki trečiųjų metų vaikui siūloma neduoti jokių vitaminų, nebent juos paskyrė gydytojas. Imuninė sistema turi formuotis pati, be nereikalingos pagalbos. Šiuo laikotarpiu svarbiausia yra gera mityba.
3. Žinoma, ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikučiams buvimas lauke yra reikalingas. Ir tikrai ne tik geru oru, kai šviečia saulė, tačiau su tinkama apranga – ir per lietų, sniegą bei kaitresnes dienas.
4. Taip pat svarbu žinoti, kad stresas vaikams gali pakenkti taip pat kaip ir suaugusiems. Štai patys pirmieji mėnesiai darželyje dažniausiai yra labai “imlūs ligoms”, kadangi vaikas – stresuoja ten eiti. Raskite kompromisą, kalbėkitės, kad mažajam tai nebūtų radikalus kasdienybės perversmas.
5. Iki šeštųjų vaiko gyvenimo metų mažasis dažniausiai serga net iki 10-ies kartų per metus. Tačiau tos ligos – silpnos, pasireiškia tik sloga. Jeigu jų daugiau ir jos didesnės – apsilankymas pas gydytoją yra būtinas.
6. Omega-3 riebalų rūgštys ypač reikalingos po antibiotikų vartojimu. Žinoma, naudingos ir be priežasties, kadangi jos prisideda prie imuninės sistemos gerinimo. Nuomonių yra daug. Kol vieni duoda nuo 6 mėnesių, kiti laukia bent jau kelių metų. Geriausia, žinoma, tartis su medikais.
7. Imuninę sistemą taip pat gerina ir probiotikai, kurie turi būti duodami ne tik vaistukų , tačiau ir tam tikrų maisto gaminių pavidalu. Puikus pasirinkimas – kefyras, žinoma, be nereikalingų saldiklių.

Užtikrinkite palankias augimo sąlygas ir vaikas sirgs rečiau. Žinoma, tai nereiškia, kad „šiltnamio sąlygos“ yra geriausias pasirinkimas. Tai trukdys imuninės sistemos formavimuisi.

Dauguma žmonių savo imuniteto stiprinimu ir gerinimu susirūpina tik atėjus šaltajam sezonui ar prasidėjus gripo epidemijai. „Visi puola pirkti įvairius vitaminus, vaistažolių arbatas ir pradeda gerti imbierą su medumi, tačiau dažnai tokie staigūs sprendimai neduoda norimų rezultatų“, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė. Netylant kalboms apie antrą COVID-19 viruso bangą rudenį, vaistininkė kviečia nedelsti ir pradėti savo imuniteto stiprinimu rūpintis jau šiandien.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, šiuo metu, kol dar neturime nei vaistų, nei vakcinos nuo koronaviruso, ypatingai svarbu kuo labiau sumažinti riziką užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir palaikyti imuninę sistemą. Nors dar nėra jokių mokslinių tyrimų, tvirtai įrodančių, koks gyvenimo būdas ar maistas turi teigiamos įtakos siekiant išvengti koronaviruso, visi sutaria dėl vieno – būtina palaikyti savo imunitetą. Gydytojai ir vaistininkai, suvieniję savo jėgas, parengė rekomendacijas, kaip užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ir sustiprinti imuninę sistemą.

Imunitetą susilpninti gali aibė mums kartais net nepavaldžių faktorių, tačiau sustiprinti jį galime rinkdamiesi visavertį, subalansuotą maistą, kuriame gausu reikalingų vitaminų bei mineralų. Ne retai savo sveikata susirūpiname jau susirgę, tačiau imunitetu reikia rūpintis ištisus metus. Tad lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi skaniais receptais, padėsiančiais išlikti sveikais.

Kiekvieną žiemą, spustelėjus rimtesniam šalčiui, susiduriame su aplinkoje siaučiančiais virusais. Į kovą su ligomis specialistai pataria įtraukti ne tik vaistus, bet ir atitinkamus maisto produktus, kurie sustiprintų imunitetą ir padėtų organizmui išlikti atsparesniam. Tad kokius maisto produktus verta rinktis ir kas šaltuoju metų laiku dažniausiai karaliauja lietuvių meniu, siekiant užkirsti kelią sezoniniams susirgimams?

Nepastebimai atsliūkinęs ruduo su savimi atsinešė ir nenuspėjamus orus. Deja, staigius temperatūrų pokyčius neretai lydi ir peršalimai. Mitybos specialistai teigia, kad imuniteto stiprinimas šaltuoju metų laiku gali padėti apsisaugoti nuo tykančių ligų bei primena, kad svarbu tiek aktyvus gyvenimo būdas, tiek teisinga mityba. Tad ką derėtų įtraukti į savo valgiaraštį, norint išlikti kaip įmanoma sveikesniems ir žvalesniems?

Jau nebe pirmą savaitę sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje nemažina apsukų, o netrukus turėtų pakilti ir dar labiau – lapkritis šioms ligoms yra kone pats palankiausias mėnesis. Vaistininkai tikina, kad rudens mėnesiais įprasta sulaukti daugiau sergančiųjų, tačiau šiųmetis sergamumas lenkia tiek pernykštį, tiek visų pastarųjų metų rezultatus. Išvada viena – žmonės nebesirūpina savo imunitetu.

Didžiausiu vėlyvo rudens ir artėjančios žiemos iššūkiu tampa imuniteto stiprinimas. Darganotos dienos, saulės ir vitaminų trūkumas bei siaučiantys virusai susargdina ne vieną žmogų. Tiesa, ne visus virusai ir peršalimo ligos pakerta vienodai – vieni žmonės nesuserga net didžiausių epidemijų metu, o kiti ligos sukėlėją „pasigauna“ labai greitai.