Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas sako, kad situacija darbo rinkoje išlieka stabili, o į darbus grįžta vis daugiau asmenų.

Sakoma, kad lyderiais tampama, o ne gimstama. Gal yra atvirkščiai? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras vadovas? Ar užtenka žinių, o gal reikia dar ir įgimtos empatijos bei charizmos? Visa tai sužinosite, perskaitę „Verslo pažintys“ interviu su „Circle K“ generaliniu direktoriumi Skirmantu Mačiuku.

Pasaulinė pandemija išjungė didelę dalį ūkio šakų visame pasaulyje. Dalis darbuotojų dirba iš namų, kitai darbuotojų daliai tiesiog nebėra ką dirbti, nes apribotas žmonių judėjimas. Kiekviena pandemijos savaitė didina riziką žlugti verslams ir taip pradanginti darbo vietas. Darbo rinkos sveikata yra vienas iš kritinių veiksnių, kurie nulems ekonomikos atsigavimo spartą.

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį. Kokių svertų šiandien turi darbuotojas, gavęs darbo pasiūlymą ar pats galvojantis apie naujus iššūkius?

Vis švelnėjant karantino sąlygoms mažmeninės prekybos įmonės vasaros metu, tikėtina, galės pasiūlyti laikinų sezoninių darbo vietų, tačiau jų gali būti daug mažiau nei norinčiųjų įsidarbinti. Karantino metu šalyje išaugęs nedarbas ir dvigubai sulėtėjęs darbo neturinčių žmonių įdarbinimas jau leidžia pajusti besikeičiantį balansą darbo rinkoje.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pagal šiuos pranešimus ištirti 4 mirtini ir 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos metu optimizuoti išlaidas, nes iš esmės visos galimos išeitys yra apribotos darbuotojo sutikimu. Kaip verslo atstovams nepadaryti skubotų sprendimų ir klaidų bei išvengti nesusipratimų su darbuotojais? Atsakymus pateikia advokatų kontoros „Magnusson“ darbo teisės ekspertė Rūta Didikė.

Koronaviruso plitimo padarinius iš karto pajuto darbuotojai ir darbdaviai. Todėl labai svarbu, kad sprendimus dėl darbo organizavimo keitimų tiek valdžios institucijos, tiek darbdaviai priimtų labai greitai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo kodekso rengimo grupės vadovas ir Darbo kodekso komentaro autorius prof. Tomas Davulis trumpai aptaria, kokie yra karantino padariniai darbuotojo ir darbdavio santykiui, kaip darbo teisė šiuo metu reguliuoja tokias situacijas. Teisininkas dalijasi įžvalgomis apie darbo teisės nuostatų taikymą šiomis ypatingomis sąlygomis.

Nors gydytojai ir mokslininkai vieningai teigia – darbo pamainomis žala yra neginčijama, statistika rodo, kad tokio tipo darbo pozicijų skaičius pasaulyje išlieka stabilus ir nekintantis. Europos valstybėse pamainomis darbuojasi apie 15-20 proc. visų dirbančiųjų, Lietuvoje – apie 15 proc. darbingo amžiaus žmonių. Jei esate vienas jų, o pamaininis darbas naktimis yra nuolatinė jūsų gyvenimo dalis, šie naudingi ir aktualūs GERO MIEGO KLUBO ambasadorių patarimai surinkti būtent jums.

Italijoje prasidėjus koronaviruso protrūkiui, ekspertai svarsto, kad tik laiko klausimas, kada pirmuosius ligos atvejus fiksuosime Lietuvoje. Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavime esama spragų, ypač svarbi aiški darbdavio komunikacija.