Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė

Prieš porą metų kilus pasaulinei pandemijai, darbo rinkos ekspertai ir organizacijų valdymo specialistai vienu balsu kalbėjo apie tai, kad esame naujos realybės liudininkai ir nuo šiol organizacijos veiks kitaip. Ar šios pranašystės išsipildė ir kaip organizacijų gyvenimas atrodo šiandien, kai nuolat girdime tokias naujas sąvokas, kaip „didysis išėjimas“ ir „tylusis atsitraukimas“?

Greičiau ir paprasčiau šalies darbdaviams įdarbinti trečiųjų šalių piliečius padės patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. 

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, skelbiama pranešime spaudai.

Darbo paieškos daugeliui ‒ daug pastangų ir atkaklumo reikalaujantis procesas. Atrodytų, puikiai pasirodėte pirmo darbo interviu metu, tačiau kvietimo į antrą taip ir nesulaukėte. Gali būti, kad viskas nebuvo taip gerai, kaip jūs įsivaizduojate. Kas galėjo lemti nesėkmę? Kaip kitą kartą galite pasirodyti geriau?

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Šiomis dienomis darbas iš namų – kaip niekada populiarus. Prieš keletą metų prasidėjusi COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo darbinius įpročius. Tai lėmė, kad nemaža dalis žmonių iš įprastų ofisų persikėlė dirbti į namus ir dauguma mėgaujasi tokiu darbo principu. Žmonės įvertino atsiradusias sąlygas sėkmingai darbuotis ne tik patogioje namų aplinkoje, bet esant kitoje šalyje ar vyraujant kitai laiko juostai. Šie pokyčiai leidžia džiaugtis laisvesniu gyvenimu bei didesnėmis galimybėmis.

Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota daugiau nei 8,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų iš Ukrainos, iš jų dauguma (91 proc.) – moterys. Jaunimas iki 29 metų sudaro penktadalį (21,8 proc.), 30-49 m. asmenys – 62,9 proc., vyresni nei 50 metų – 15,3 procentų.

„Nelegalus darbas yra žala visai visuomenei. Nelegalus ir nedeklaruotas darbas yra ta piktžaizdė, kuri ne tik kenkia patiems darbuotojams, nes mažėja jų socialinės garantijos, ne tik mažina viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, bet ir naikina visuomenės solidarumą. Sąžiningai dirbantys darbdaviai nukenčia dėl iškreiptos konkurencijos ir mažėja jų pasitikėjimas valstybe. Norint išeiti iš šio uždaro rato ir kurti visiems mums tarnaujančią valstybę, negalime būti atlaidūs nelegalaus darbo apraiškoms”,- sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Darbų įvairovė šalyje šį sezoną – neįprastai didelė. Ši tendencija ėmė ryškėji jau vasarį, o kovą dar labiau įsitvirtina. Per mėnesį paskelbta 39,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – 49,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Naujų darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje – 23,9 tūkst. Šiuo metu darbdaviai, įregistravę 7,4 tūkst. laisvų darbo vietų, priimtų dirbti ir karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Europoje sausį-kovą darbo vietų turėtų tik daugėti. Net 52% apklaustų darbdavių ketina samdyti ir tik 15% planuoja atleisti, rodo 60-asis „ManpowerGroup“ tarptautinis darbdavių tyrimas.