Darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.

Lietuvos regionuose juntamas ryškus darbuotojų trūkumas. Prasčiausia situacija – Anykščių miesto, Marijampolės, Varėnos ir Utenos rajono savivaldybėse, rodo Vilniaus Universiteto, Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas. Dabar labiausiai matomas pardavimų vadybininkų ir mokytojų stygius. „Tai lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir per ilgus metus susiformavę ir dar vis gajūs stereotipai“, – sako VU Teisės fakulteto profesorė Ligita Gasparėnienė.

Terminuota darbo sutartis – tai viena iš darbo sutarties rūšių, kai darbo sutartis sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Nustatytas šios darbo sutarties galiojimo terminas yra pagrindinis požymis, kai darbo santykių šalys sudarydamos darbo sutartį iš anksto numato pasibaigimo terminą.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžius reglamentuoja Darbo kodekso 119 str.

Įmonėje atėjo laikas pokyčiams, truputį keičiate darbo organizavimo tvarką, todėl atsiranda perteklinių funkcijų ir, panašu, kad teks atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais. O galbūt kai kuriuos įmonės skyrius tenka perkelti į kitą miestą ir ne visi darbuotojai su tuo sutinka? Vienintelis kelias čia, deja, irgi atleidimas. Ar bus piktų ir nepatenkintų? Žinoma. Daugiausia, ką galite padaryti – pasistengti, kad atleidimo procesas darbuotojams būtų kiek įmanoma mažiau skausmingas. Taigi, kada galima atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės? Kokios kompensacijos turėtų būti išmokamos? Apie tai pranešime spaudai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Viktorija Dubovskienė.

Kasmetinių atostogų metu, darbuotoją ištikus svarbioms priežastims, kai yra būtina pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą kasmetines atostogas perkelti į kitą laiką arba jas pratęsti. Atvejai, kai darbuotojas suplanuotu laiku negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: darbuotojas tampa laikinai nedarbingas; darbuotojui įgijus teisę į tikslines atostogas; darbuotojui dėl svarbių priežasčių, kurios yra nustatytos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, yra suteikiamos nemokamos atostogos.

Net ir itin geras darbo sąlygas savo darbuotojams sudarančios įmonės retkarčiais susiduria su darbuotojų stygiumi. Specialistų trūkumas neleidžia turėti visapusiškai darnios komandos ir pasiekti našių veiklos rezultatų. Dėl šios priežasties kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas darbuotojų atrankos procesus įgyvendinti kuo greičiau. Jausdami įtampą dėl darbuotojų trūkumo darbdaviai kartais padaro skubotų sprendimų ir tam tikrą darbo poziciją pasiūlo netinkamam kandidatui. Kaip sumažinti netinkamo kandidato pasirinkimo riziką? Ar įmanoma darbuotojų atranką įgyvendinti ne tik greitai, bet ir efektyviai?

Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus. Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo daugiau kaip 3600 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Tai 600 prašymų daugiau, nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Daugiausia prašymų gauta iš statybų sektoriaus, antroje vietoje – transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonės. Šie sektoriai pirmavo ir praėjusiais metais.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Džiugi žinia: šių metų antrą ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo 1,8 procentiniais punktais (nuo 7,7 proc. iki 5,9 proc.). Ar tikrai viskas pozityvu? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime plačiau į situaciją Lietuvos darbo rinkoje šių metų balandį, gegužę ir birželį.