Kalbėta ir apie tai, kaip užtikrinti tolygų gydymo paslaugų prieinamumą regionuose, kaip spręsti problemas, susijusias su slaugytojų ir medicinos punktų darbu.
Į susitikimą su ministru V. P. Andriukaičiu susirinkę įstaigų atstovai kėlė klausimus dėl nevienodų konkurencinių sąlygų, palyginti su privačiomis gydymo įstaigomis, apie jų vaidmenį rinkoje, žmonių gydymą ir galimybes taikyti vienodus kriterijus tiek viešosioms, tiek privačioms įstaigoms.
Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio teigimu, labai svarbu užtikrinti, kad ambulatorinė sveikatos priežiūra gyventojams regionuose būtų teikiama tolygiai, kad ji atitiktų konkretaus regiono poreikius.
„Nenormalu yra tai, kai vienur jaučiamas tam tikrų paslaugų perteklius, kitur – trūkumas, o žmonės dėl to patiria nepatogumų. Situacija rajonuose yra skirtinga, todėl natūralu, kad žmonėms reikia skirtingų gydymo paslaugų, vienur apskritai reikia daugiau gydytojų, kitur mažiau. Todėl sudarinėjant sutartis su įstaigomis, prioritetas turėtų būti teikiamas trūkstamoms gydymo paslaugoms, o ne perteklinėms“, – sako V. P. Andriukaitis.
Anot ministro, paprastam žmogui darosi aišku, kad medicina tolsta nuo jo. Todėl, V.P. Andriukaičio teigimu, sveikatos politikų uždavinys užkirsti kelią tokiam procesui. „Konstitucija mus įpareigoja išsaugoti valstybinę medicinos sistemą, išsaugoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, kad medicina nenutoltų nuo žmonių“, – pabrėžė ministras.
Susitikime dalyvavęs VLK direktorius Algis Sasnauskas ne tik atsakė į gydymo įstaigų atstovų klausimus apie finansavimą, sutarčių sudarymą, bet ir pranešė gerų žinių šeimos gydytojams. Jo teigimu, nuo šių metų balandžio 1 d. jie turės kur kas daugiau galimybių padėti savo pacientams, nes nuo šiol galės skirti ir vertinti daugiau nei iki šiol laboratorinių tyrimų, reikalingų žmogaus gerai sveikatos būklei užtikrinti.
„Ši naujovė ne tik taupys paciento laiką – jam nebereikės vaikščioti nuo vieno gydytojo prie kito ir eikvoti laiką laukiant specialisto konsultacijos. Pacientas bus išsamiau ištirtas šeimos gydytojo, o šis galės greičiau ir tiksliau įvertinti paciento būklę, skubiau skirti reikiamą gydymą ir greičiau padėti žmogui. Anksčiau šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją negalėdavo skirti ir vertinti minėtų tyrimų. Norėdamas juos atlikti, pacientas pirmiausia turėdavo kreiptis į šeimos gydytoją, o šis, įvertinęs jo sveikatos būklę, siųsdavo jį pas gydytoją specialistą dėl tolesnių tyrimų. Taigi priskyrus šeimos gydytojo kompetencijai minėtus laboratorinius tyrimus, nauda bus įvairiapusė“, – tvirtino VLK direktorius A. Sasnauskas.
Susitikimo metu taip pat buvo diskutuojama apie slaugytojų kompetencijos didinimą, aptartos šeimos gydytojo galimybės dirbti ne su vienu, kaip dabar įprasta, o mažiausiai su 2–3 slaugytojais. Išsakyta ir nuomonė, kad slaugytojai neturėtų atlikti socialinio darbuotojo vaidmens, pavyzdžiui, gabenti vaistus ligoniui į namus, kaip dabar įprasta, nes tuo turėtų užsiimti socialiniai darbuotojai.
Gydymo įstaigų vadovai iškėlė ir problemas, su kuriomis susiduria greitosios medicinos pagalbos tarnybos. Pavyzdžiui, nespėjama vykti pagal iškvietimus, dažnai kviečiama be reikalo, kalbėta ir apie šios srities finansavimo problemas.
Ministras V. P. Andriukaitis išsakė nuomonę, kad turi būti užtikrintas operatyvesnis greitosios medicinos pagalbos specialistų išvykimas į įvykio vietą, kai gaunamas iškvietimas. Taip pat svarbu gerinti ne tik šių specialistų darbo sąlygas, bet ir tobulinti greitosios medicinos pagalbos iškvietimo procesą, kad jis būtų kuo aiškesnis. Na, o skiriant finansavimą prioritetas turėtų būti teikiamas tiems regionams, kuriuose būtina plėtoti greitąją medicinos pagalbą.
Taip pat buvo aptartas pastaraisiais metais didėjantis siuntimų konsultuoti ir brangiesiems tyrimams atlikti kiekis, ypač privačiose ambulatorines paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose, diskutuota ir apie sunkumus, kylančius dėl medicinos punktų veiklos regionuose, bei kitas jautrias sveikatos priežiūros sektoriaus problemas.
