Valstybės kontrolės ataskaitoje vienareikšmiškai pažymima, kad tik Vilniaus miesto, Vilniaus ir Anykščių rajonų savivaldybės teikia senjorams visų rūšių socialines paslaugas. Didžiojoje savivaldybių dalyje socialinių paslaugų infrastruktūra neatitinka nei senjorų poreikių, nei valstybės deklaruojamų siekių atsakingai jais rūpintis.

Reikia pabrėžti, kad Vilnius „paveldėjo“ iš sovietmečio visą virtinę globos įstaigų, o Vilniaus rajonas turėjo pradėti viską nuo nulio. Kaip informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Elena Kačanovskienė, 2008 m. pastatyti modernūs, europietiškus standartus atitinkantys Paberžės socialinės globos namai. Tai buvo pirmoji tokio tipo įstaiga Vilniaus rajone. Vėliau pastatytas Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centras Valčiūnuose. Čia veikia du skyriai, kuriuose teikiamos paslaugos senjorams. Viename jų bendro pobūdžio paslaugos, t. y. senyviems, bet visuomeniškai aktyviems senjorams organizuojami įvairūs užsiėmimai, koncertai, šventės, ekskursijos ir kiti turiningo pobūdžio renginiai. Per metus šio skyriaus pasalugomis naudojasi apie tūkstantis žmonių.

Kitame skyriuje, kuris vadinamas Savarankiško gyvenimo namais „Po vienu stogu“, juose glaudžiasi žmonės, kuriems reikalinga kitų žmonių pagalba. „Dažniausiai - tai žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių (gaisras, apgavystė, kataklizmas, giminaičių nepriežiūra) neteko stogo virš galvos ir neturi kur prisiglausti, aiškino E. Kačanovskienė. Ji informavo, kad šiuo metu antrame skyriuje yra 14 senyvų žmonių.

Vilniaus rajono savivaldybė iš savo biudžeto dengia dalį rajono gyventojų buvimo išlaidų Antavilių, Utenos ir Nemenčinės („Senevita“) globos namuose.

Seniūnijų socialiniai darbuotojai lanko senyvus žmones jų namuose, padeda jiems taisyti valgį, tvarkosi, atlieka kitus buitinius darbus. Šioms paslaugoms apmokėti savivaldybė skyrė pernai apie 78 tūkst. eurų (269 tūkst. litų), o senjorus globojančioms įstaigoms išlaikyti 2014 m. skirta 648 285 tūkst. eurų (2 mln. 238 tūkst. 400 litų). Prie to reikėtų dar priskaičiuoti 7820 eurų (27 tūkst. litų), kuriuos savivaldybė skyrė transporto išlaidoms apmokėti.

Rajono teritorijoje veikia ir Prūdiškių socialinės globos namai asmenims su psichikos sutrikimais. Išlaidas dėl jų įstaigos išlaikymo ir gyventojų gydymo joje ant savo pečių prisiėmė savivaldybė.

Socialinės rūpybos skyriaus vedėja pabrėžė, kad šiuo metu vis daugiau žmonių kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų, depresijos ir pan.

Todėl labai laiku prieš dvejus metus atidarytos rekonstruotos ir išplėstos Psichikos sveikatos centro Nemenčinėje patalpos. Išlaidos siekė 1,5 mln. litų, iš jų per 200 tūkst. skirta iš rajono savivaldybės biudžeto. Šios įstaigos atidarymas leido priartinti psichikos sveikatos pasalugų teikimą kaimo vietovių gyventojams, išlaikant paciento ryšį su šeima.

Taigi išlaidos teikiant paslaugas senyviems žmonėms yra nemenkos, tačiau Vilniaus rajono merė yra įsitikinusi, kad šios investicijos yra tiesiog būtinos.

„Senyvi žmonės nusipelnė pagarbos. Nusipelnė orios senatvės, todėl mano svajonė ir uždavinys nuo pat pirmų darbo merės poste dienų buvo pastatyti namus, kuriuose būtų teikiamos paslaugos senyviems ir pagalbos laukiantiems žmonėms“, - pabrėžė didžiausio Lietuvoje rajono merė. Ji pridūrė, kad yra dėkinga Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Valemarui Tomaševskiui. Anuomet būdamas Seimo narys jis padėjo gauti valstybės biudžeto finansavimą, tai padėjo pastatyti šiuolaikiškus ir funkcionalius Paberžės socialinės globos namus ir europietiškus standartus atitinkančią ligoninę Nemenčinėje.

„Savivaldybė, investuodama ir užtikrindama senjorams atitinkamas sąlygas jų gyvenimo saulėlydyje, kartu jiems atiduoda dėkingumo duoklę už visą ligšiolinį sunkų darbą, dedant mūsų visuomenės gerovės pamatus“, - apibendrino Vilniaus rajono merė. Dar pabrėžė, kad pasirinktos krypties savivaldybės valdžia laikysis ir ateityje, nes ji yra teisinga.

Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis

***
Statistikos duomenimis, mūsų visuomenė sensta, o socialinių paslaugų poreikis nuolat auga. 1990 m. pensininkai Lietuvoje sudarė 19 proc. bendro gyventojų skaičiaus, o 2014 m. - jau 22, 4 proc. Nuo 2012 m. socialinių paslaugų finansavimas išaugo 25 proc. ir sudarė pernai 82 mln. eurų.